Pagrindinė problema, kad sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimas nesiejamas su turima specialistų kompetencija ir šalies poreikiais – nei Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM), nei Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras (sveikatos tobulinimo programų derinimo organizatorius) nerenka ir neanalizuoja sveikatos priežiūros specialistų tobulinimosi poreikių (pavyzdžiui, kokiose srityse, kurių gydymo įstaigų ir kokiems specialistams reikia mokymų). Specialistai kas penkeri metai nuo licencijos išdavimo dienos dokumentus apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir atitinkamą praktiką per praėjusį 5 metų laikotarpį turi skenuoti ir el. būdu pateikti atitinkamai priežiūros institucijai , kurioje sukaupti dokumentai nėra tinkami kompiuterizuotai duomenų analizei ir apdorojimui (2021 m. buvo atlikta daugiau nei 10 000 specialistų licencijų sąlygų laikymosi priežiūra). Be to, nėra bendros IS, kurioje būtų kaupiama visa aktuali informacija apie specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir mokymus. Dalis profesinės kvalifikacijos tobulinimo programų yra skelbiama Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA posistemėje METAS, tačiau atitinkamus specialistus rengiančios švietimo institucijos savo vykdomų tobulinimo programų šioje sistemoje neskelbia. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos kasmet teikia duomenis apie visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimą Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų registrui, kurį tvarko Higienos institutas. Taigi tobulinimo programų pasirinkimas vyksta neįvertinant individualių specialisto profesinei veiklai reikalingų žinių, nėra kompiuterizuotas duomenų apie specialistų išklausytus tobulinimo kursus surinkimas ir kaupimas, todėl nėra įmanomas specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo proceso valdymas, stebėsena ir planavimas. Taigi, šiuo metu : - Nėra galimybės identifikuoti specialistų, turinčių reikalingas kompetencijas. - Nėra galimybės tinkamai valdyti, stebėti ir planuoti atitinkamas kompetencijas turinčių specialistų poreikį ir jų profesinės kvalifikacijos tobulinimo procesą. - Nėra vieningos informacinės sistemos, kuria galėtų naudotis visi specialistų kompetencijų tobulinimo proceso dalyviai. - Kaupiamos ir tvarkomos popierinių dokumentų kopijos. Projektas spręstų 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 319 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos patvirtinimo“ nurodytą 1-ąją problemą „Didelis žmonių mirtingumas nuo ligų, kurių galima išvengti gydymo priemonėmis“. Projektu siekiama sukurti ASPĮ kokybės rodiklių analitikos ir vertinimo sistemą, taip pat įgyvendinti technologinius sprendimus, kurie susisietų sveikatos specialistų licencijas su privalomu kvalifikacijos tobulinimu, taip efektyviau užtikrinant sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų atnaujinimo stebėseną ir priežiūrą. Sukūrus Kompetencijų platformą, ji būtų integruota su atitinkamomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais. Duomenis apie įvykdytą specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimą švietimo teikėjai ir tobulinimo organizatoriai teiks tiesiogiai į Kompetencijų platformą, joje bus talpinama informacija apie visas suderintas specialistams skirtas mokymo programas. Kompetencijų platformoje bus realizuotas specialistų kompetencijų vertinimo modulis, Duomenys apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą bus naudojami vieningam kompetencijų valdymui ir nustatant specialistų ir kompetencijų poreikį, mokymus. Kompetencijų platformos duomenys bus pasitelkiami valdant ekstremalias situacijas, atrenkant koncentruotus reikalingus duomenis apie specialistus, jų kvalifikaciją ir pasiekiamumą.