Lietuvoje vis dar aktuali neracionalaus ir netinkamo vaistų vartojimo problema, kuri daro neigiamą poveikį pacientų gydymo rezultatams, didina gydymo kaštus ir apsunkina sveikatos priežiūros sistemos efektyvų veikimą. Tarptautinių organizacijų, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją, duomenimis, daugiau nei 50 proc. pacientų vaistus vartoja netinkamai – nesilaiko gydymo rekomendacijų, neteisingai vartoja paskirtus vaistus ar užsiima savigyda. Tai lemia dažnesnes komplikacijas, hospitalizacijas ir pakartotinius kreipimusis į sveikatos priežiūros specialistus. Nors Lietuvoje jau yra reglamentuotos tam tikros farmacinės rūpybos paslaugos, jų praktinis taikymas ir plėtra yra riboti dėl nepakankamų specialistų kompetencijų, nepakankamo tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei praktinių įgūdžių trūkumo. Šiuo metu sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų, slaugytojų ir vaistininkų) bendradarbiavimas racionalaus vaistų vartojimo srityje nėra pakankamai išplėtotas, o vaistininkų įtraukimas į pacientų priežiūrą išlieka fragmentiškas. Taip pat egzistuoja sisteminė problema – siekiant įvertinti farmacinės rūpybos paslaugų efektyvumą ir sudaryti prielaidas jų integracijai į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansavimo sistemą, būtina turėti pakankamą skaičių apmokytų specialistų, gebančių kokybiškai teikti šias paslaugas. Nesant tinkamai parengtų specialistų, nėra galimybės objektyviai įvertinti paslaugų naudos, efektyvumo ir poveikio sveikatos sistemai. Atsižvelgiant į tai, kyla poreikis sistemiškai stiprinti sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas racionalaus vaistų vartojimo ir farmacinės rūpybos srityje, užtikrinti jų tarpusavio bendradarbiavimą bei sudaryti prielaidas efektyviam šių paslaugų taikymui praktikoje. Projektu siekiama spręsti šias problemas, sudarant sąlygas specialistams įgyti reikalingas žinias ir praktinius gebėjimus, kurie yra būtini tiek esamų farmacinės rūpybos paslaugų teikimui, tiek tolimesnei jų plėtrai ir integracijai į sveikatos sistemą. Įgyvendinant projektą bus laikomasi horizontaliųjų principų ir reikalavimų. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, taip pat lygių galimybių ir nediskriminavimo principai dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kitų požymių. Projekto veiklose bus užtikrinamas prieinamumo visiems reikalavimo laikymasis, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas bei laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų. Projekto veiklos yra orientuotos į specialistų kompetencijų stiprinimą, bendradarbiavimo modelių kūrimą, metodikų rengimą ir paslaugų kokybės gerinimą, todėl jos neturės neigiamo poveikio aplinkosaugos, socialinėje ar lygių galimybių srityse.