Pagrindinė projektu sprendžiama problema – nepakankamas sveikatos priežiūros specialistų pasirengimas operatyviai ir koordinuotai teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas karo, hibridinių grėsmių, masinių sužeidimų ir kitų ekstremaliųjų situacijų metu. Problemos aktualumas ypač išaugo po karo Ukrainoje pradžios, kuris parodė būtinybę stiprinti civilinės ir karinės medicinos sąveiką, sveikatos sistemos atsparumą bei sveikatos priežiūros specialistų gebėjimus veikti didelio masto krizių sąlygomis. Karo Ukrainoje patirtis atskleidė, kad šiuolaikinių grėsmių kontekste itin svarbus gebėjimas greitai reaguoti į masinių traumų, kombinuotų sužeidimų, infrastruktūros pažeidimų, gyventojų evakavimo ir kitų krizinių situacijų pasekmes. Lietuvos geopolitinė situacija ir nacionalinio saugumo kontekstas lemia poreikį stiprinti sveikatos sistemos pasirengimą veikti karo ar kitų ekstremaliųjų situacijų sąlygomis. Pagrindinės problemos atsiradimą sąlygojusios priežastys: - nepakankamos sveikatos priežiūros specialistų kompetencijos taktinės medicinos ir medicininio reagavimo srityse; - ribota praktinė patirtis dirbant karo ir masinių sužeidimų sąlygomis; - nepakankamas specialistų pasirengimas veikti pagal tarptautinius taktinių mokymų standartus; - nepakankamas instruktorių, galinčių rengti kitus specialistus taktinių traumų valdymo srityje, skaičius; - ribotas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas ekstremaliųjų situacijų metu. Jeigu problema nebus sprendžiama, Lietuvos sveikatos sistema išliks nepakankamai pasirengusi efektyviai reaguoti į karo, hibridinių grėsmių ar kitų ekstremaliųjų situacijų sukeltas pasekmes. Nepakankamas specialistų pasirengimas gali lemti lėtesnį reagavimą, didesnį mirtingumą ir komplikacijų riziką masinių sužeidimų atvejais, neefektyvų pacientų srautų valdymą bei ribotas galimybes užtikrinti nepertraukiamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Neišsprendus problemos išliks praktinių įgūdžių ir patirties trūkumas taktinių traumų valdymo srityje, nepakankamas instruktorių skaičius bei ribotos galimybės perduoti tarptautinę patirtį Lietuvos sveikatos priežiūros specialistams. Tai mažins valstybės atsparumą krizėms ir neigiamai paveiks nacionalinio saugumo bei civilinės saugos pasirengimą. Investicijos į projektą būtinos siekiant stiprinti sveikatos sistemos žmogiškuosius išteklius, užtikrinti tarptautinius standartus atitinkantį specialistų pasirengimą bei perimti realiomis karo sąlygomis sukauptą Ukrainos ir Izraelio patirtį. Projektas sprendžia specialistų kompetencijų ir praktinio pasirengimo trūkumą taktinės medicinos bei ekstremaliųjų situacijų valdymo srityse. Siekiant spręsti identifikuotą problemą ir šalinti pagrindines jos atsiradimą sąlygojusias priežastis, projekte keliami šie uždaviniai: 1. Tobulinti sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas ir praktinius įgūdžius taktinės medicinos ir medicininio reagavimo srityse. 2. Stiprinti sveikatos sistemos pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, plėtojant instruktorių rengimą, tarptautinės praktinės patirties perėmimą ir institucijų bendradarbiavimą. Įvertinus identifikuotą problematiką, nustatyta, kad tinkamiausias problemos sprendimo būdas – įgyvendinti kompleksines sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir praktinio pasirengimo veiklas, orientuotas į specialistų pasirengimo veikti karo, krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu stiprinimą. Įgyvendinus projekto veiklas, sveikatos priežiūros specialistams bus suteiktos taktinei medicinai ir medicininiam reagavimui būtinos žinios bei praktinės kompetencijos, reikalingos operatyviai ir koordinuotai teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas karo, krizių ir kitų ekstremaliųjų situacijų metu, taip prisidedant prie nenutrūkstamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir sveikatos sistemos atsparumo stiprinimo. Laukiamas ilgalaikis pokytis – efektyviau ir koordinuočiau veikianti Lietuvos sveikatos sistema, gebanti operatyviai reaguoti į karo, hibridinių grėsmių ir kitų ekstremaliųjų situacijų keliamus iššūkius bei prisidedanti prie valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami HP: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (universalaus dizaino) reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimų, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (inovatyvūs viešieji pirkimai, naujos technologijos, inovatyvūs sprendimai ir pan.) bei bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos nuostatas. Projekte nėra numatyta projekto įgyvendinimo veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį HP laikymuisi. Projektas tiesioginės įtakos neturės Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms.