2020 m. bendrosios Lietuvos išlaidos MTEP siekė 1,17 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) (572 mln. Eur, iš kurio 0,61 proc. nuo BVP išleista aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose ir 0,56 proc. BVP – verslo sektoriuje). MTEP veikla įmonėse yra susijusi su didele rizika ir šiuo metu egzistuoja nepakankamos priemonės šiai rizikai sumažinti. Naujų ir ypač inovatyvių produktų ar paslaugų kūrimas dažniausiai pasižymi sąlyginai aukštesnėmis pradinio (prototipinio) laikotarpio sąnaudomis. Nors yra investicijų į pirminius rinkos tyrimus, techninės koncepcijos, modelio ar metodikos parengimą, didžiausia kaštų dalis neretai tenka bandomosios produkcijos gamybai, ypač kai gaminama sąlyginai nedaug produkcijos vienetų, naudojamos brangios inovatyvios sudedamosios dalys ar jas reikia gaminti nuo pagrindų. Remiantis 2021 m. atlikto Verslo finansavimo 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšomis išankstinio vertinimo duomenimis, buvo identifikuota, kad finansavimo trūkumas smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektams 2020–2024 m. laikotarpiu sieks apytiksliai 1 044,57 mln. Eur ±5 proc. Vertinimo metu atlikus SVV subjektų apklausą ir MTEPI veiklos finansavimo situacijos Lietuvoje fokusuotos grupės diskusijas, padaryta išvada, kad MTEPI veiklų finansavimo trūksta. Remiantis SVV subjektų apklausoje nurodytais poreikiais, per ateinančius 5 metus finansavimo poreikis MTEPI veikloms turėtų siekti apie 756 mln. Eur. Siekiant skatinti MTEPI veiklą turėtų būti taikomos subsidijinės (dėl MTEPI veiklų rizikos) bei kitos finansinės priemonės (rizikos kapitalo, paskolų, garantijų). Nepakankamai efektyvi inovacijų paramos ir konsultavimo sistema. Inovacinę veiklą vykdanti ar planuojanti vykdyti tikslinė grupė Lietuvoje nėra vienalytė. Skirtingų tipų inovatoriams (aukštųjų technologijų vartotojai, potencialūs, pradedantys, pažangūs inovatoriai, startuolių kūrėjai) yra reikalingos skirtingų tipų paslaugos: rinkos paskatos (inovatyvūs viešieji pirkimai, ikiprekybiniai pirkimai ir kt.), paskatos transformacijai (platformos, klasteriai, įžvalgos), brokerystė ir kt. inovacijų paramos paslaugos, taip pat ir technologinės paslaugos, akceleravimas, idėjų fondai, rizikos kapitalas, TUI pritraukimas, pilotinės linijos, technologinė infrastruktūra ir kt. Vertinant inovacijų paramos paslaugų sistemą bendrai, Tarptautinės organizacijos (EBPO, Tarptautinis valiutos fondas), EK ir nacionaliniai ekspertai vieningai pabrėžia, kad, siekiant proveržio inovacijų politikos srityje, Lietuvai būtina išgryninti ir konsoliduoti institucines mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas. Didelis agentūrų, atsakingų už gausybę schemų, skaičius MTEPI paramos sistemą paverčia sudėtinga, sunkiai prieinama ir naudojama (OECD, 2016, 2021), inovacijų politikos sistema yra per daug fragmentuota, sistema nėra nei efektyvi, nei veiksminga, ir veda link viešojo finansavimo išsklaidymo. (EK, 2020 ). Lietuvoje inovacinės veiklos plėtrai verslo sektoriuje trukdo ir vyraujantis požiūris, kad inovacijų kūrimas ir diegimas yra brangi, rizikinga, sunkiai prieinama verslui veikla. Įgyvendinant verslo MTEPI veikloms skirtas intervencijas trūksta gerų idėjų, kokybiškų paraiškų. Įmonės nedalyvauja valstybės intervencijose, nes nesupranta MTEPI veiklos svarbos, nežino, kas yra / nėra MTEPI, neturi tinkamų MTEPI projektų arba vertina dalyvavimo priemonėse kaštus kaip per aukštus. „Visionary Analytics“ 2014–2020 m. ES fondų investicijų vertinime konstatavo, jog verslo ir mokslo bendradarbiavimą paskatintų aiškiai prieinama informacija apie MSI teikiamas MTEPI paslaugas, bendradarbiavimo galimybes, naudą ir MTEPI rezultatų pritaikomumą, veiksminga inovacijų vadybos sistema Šis faktas patvirtina inovacijų viešinimo poreikį. Lietuvoje dominuoja „potencialūs“ inovatoriai – tai įmonės, kurioms aktualus persiorientavimas į aukštesnės pridėtinės vertės gamybą ir paslaugas, todėl labai svarbu yra įgyvendinti inovacijas populiarinančias priemones, kurios prisidėtų skatinant tokio verslo transformaciją.