Telšių rajono demografinė situacija kasmet vis prastėja mažėjant gyventojų skaičiui. Telšių raj. gyventojų skaičius 2022 m. pradžioje siekė 39 536 (2021 m. pr. – 40 210 gyv.) ir miesto gyventojai sudarė 58,60 proc. (2021 m.pr. – 58,50 proc.) visų rajono gyventojų. LR Statistikos departamento 2021m. duomenimis Telšių apskrityje net 31,5 proc. gyventojų buvo laikomi gyvenančiais skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje (gyvenantys skurdo rizikoje, susiduriantys su dideliu materialiniu nepritekliumi arba gyvenantys labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose). Su tokiais ekonominiais sunkumais kaip pinigų stoka, negalint susimokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų/ kreditų įmokų, 2021 m. susidūrė net 10,1 proc. (2020 m. – 13,4 proc.) gyventojų. Telšių raj. savivaldybės duomenimis Telšių raj. 2021 m. buvo 1 220 (2020 m. - 941) pašalpų gavėjų. Socialinės atskirties ir skurdo priežastys įvairiuose moksliniuose tyrimuose dažnai siejamos su asmens padėtimi darbo rinkoje. Užimtumo tarnybos 2022 m. duomenimis Telšių raj. buvo 8,5 proc. (2021 m. – 13,7 proc.) bedarbių darbingo amžiaus asmenų. Jaunimo (16 – 29 m.) amžiaus grupėje 2022 m. bedarbiais buvo 5,5 proc. (2021 m. – 10 proc.) gyventojų. Žmonės, ilgai nedalyvavę darbo rinkoje, praranda profesinius gebėjimus, pasitikėjimą savo jėgomis, be to, dažnai susiduria su neigiamu aplinkinių požiūriu. Nacionalinėje pažangos programoje akcentuojamas poreikis įgyvendinti priemones, padedančias mažinti suaugusiųjų (ypač vyresnio amžiaus bei socialinę atskirtį patiriančių) asmenų socialinę ir skaitmeninę atskirtį. Nacionalinės pažangos programos vienas prioritetinių tikslų – didinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų aktyvumą ir veiklos efektyvumą. Siekiant sumažinti Telšių gyventojų socialinę atskirtį yra būtina investuoti į sprendimų, kurie didintų gyventojų užimtumą, gerintų jų socialinę ir ekonominę padėtį, įgyvendinimą. Pareiškėjas, siekdamas atliepti konkrečius vietos bendruomenės poreikius ir spręsti jai kylančias problemas, projekto metu numato parengti vietos plėtros strategiją. Rengiant šią strategiją bus siekiama padidinti vietos bendruomenės įsitraukimą į vietos problemų sprendimą. 2022 m. Pilietinės galios indekso tyrimo ataskaitoje konstatuojama, kad lyginant su 2020 m. duomenimis 0,6 balo sumenko gyventojų tikėjimas paprastų žmonių galia paveikti svarbius viešojo gyvenimo sprendimus. Atitinkamai, asmeninę įtaką visuomenei svarbiems sprendimams respondentai įvertino tik 3 balais iš 10. Tame pačiame tyrime tik 31 proc. respondentų nurodė dalyvavę vietos bendruomenės veikloje. Menkas vietos bendruomenės įsitraukimas į vietos problemų sprendimą turi dvejopą neigiamą poveikį – apsunkina realių vietos bendruomenei kylančių problemų bei jų apimties įvertinimą ir mažina pačių bendruomenės narių veikimo bendruomenėje galios vertinimą. Siekiant spręsti Telšių miestui aktualias problemas ir padidinti bendruomenės narių įsitraukimą į šių problemų sprendimą yra būtina investuoti į bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo įgyvendinimą ir parengti vietos plėtros strategiją. Rengiant strategiją bus atlikta išsami esamos situacijos strategijos teritorijoje analizė, apibrėžti strategijos tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo rezultatų rodikliai, užtikrinamas vietos bendruomenės įsitraukimas į strategijos rengimą, parengtas strategijos finansinis veiksmų planas, pagrįsti pareiškėjo pajėgumai įgyvendinti strategiją. Numatoma, kad įgyvendinant strategijoje numatytas priemones bus prisidedama prie vietos bendruomenės socialinės integracijos didinimo, nedarbo mažinimo, neaktyvių darbingo amžiaus asmenų užimtumo didinimo ir verslumo gebėjimų stiprinimo, užtikrinamas pažeidžiamoms grupėms aktualių viešųjų paslaugų teikimas. Vietos plėtros strategijos rengimo procesas bus organizuojamas įtraukiant tiek vietos gyventojus, tiek vietos nevyriausybinių, verslo organizacijų ir vietos valdžios atstovus. Tokiu būdu siekiama užtikrinti visų vietos tikslinių grupių poreikių ir galimybių prisidėti sprendžiant problemas, identifikavimą, inovatyvių ir aktualių sprendimų priėmimą. Vietos plėtros strategijos parengimas ir viešas pristatymas yra būtinas siekiant didinti socialinės atskirties problemų sprendimo efektyvumą, užtikrinti darnią socialinę ir ekonominę plėtrą Telšiuose, paskatinti vietos bendruomenės bendradarbiavimą. Rengiama plėtros strategija siekiama plėtojant socialinės integracijos paslaugas, didinti socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką ir atskirtį patiriančių asmenų galimybes aktyviai dalyvauti bendruomenėje ir darbo rinkoje. Neturint aiškios, analitiniais veiksmais pagrįstos bei tinkamai įformintos vietos plėtros strategijos nebūtų galimybės sudaryti vietos problemų sprendimų reikiamų veiksmų ir priemonių plano, identifikuoti jo įgyvendinimui reikiamų išteklių bei pasinaudoti ES finansavimu šios strategijos įgyvendinimui. Įgyvendinant šią strategiją bus organizuojamos ir teikiamos paslaugos, skatinančias socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką ir atskirtį patiriančių asmenų aktyvią įtrauktį, stiprinančios paslaugų šiems asmenims teikimą, skirtos šviesti visuomenę siekiant mažinti stigmatizuojantį požiūrį į šiuos asmenis, įgyvendinamos socialinės inovacijos įtraukiančios vietos bendruomenės narius. Parengta strategija skatins Telšiuose veikiančių subjektų kooperavimąsi ir bendradarbiavimą sprendžiant vietos viešųjų paslaugų problemas, taip pat padės sutelkti vietos subjektų išteklius ir kompetencijas, leis kompleksiškiau ir rezultatyviau spręsti konkrečias problemas, sudarys sąlygas užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius, padės sustiprėti mažiau patirties tokių problemų sprendime turinčioms nevyriausybinėms ar (ir) kitoms bendruomeninėms organizacijoms. Įgyvendinant plėtros strategijos parengimui skirtą projektą bus pasiektas pagrindinis tikslas – parengta Telšių miesto vietos plėtros strategija skirta Telšių miesto gyventojų socialinės ir ekonominės įtraukties didinimui ir skatinanti visuomenės įsitraukimą į vietos problemų sprendimą. Projekto veiklos nepažeis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos. Įgyvendinant projektą bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projekte nėra numatyta jokių veiksmų, kurie galėtų kelti grėsmę nurodytų teisių pažeidimui ir bus užtikrinamos vienodos galimybės į projekto veiklas įsitraukti visiems vietos bendruomenės asmenims. Projekte bus užtikrinamas prieinamumo visiems reikalavimo įgyvendinimas. Projektas atitinka Reikšmingos žalos nedarymo principą, nes jokios numatomos įgyvendinti veiklos neturės jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, žiedinės ekonomikos, oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslams.