Tūkstantmečio mokyklos I Įgyvendinama

Mokinių pasiekimai koreliuoja su nevienodomis sąlygomis mokyklose, o tai atsiliepia ir visos šalies mastu. 2018 m. Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (toliau – PISA tyrimas) duomenimis, Lietuvos mokinių pasiekimai visose srityse buvo žemesni už Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį. Atliekant šį tyrimą nustatyta, kad rezultatų netolygumai pasireiškia pagal įvairius veiksnius: mokyklos tipą, vietovę, mokinio socialinę, ekonominę ir kultūrinę (toliau – SEK) aplinką. Pastebėtos tendencijos: didžiųjų miestų mokyklų mokinių rezultatai yra reikšmingai aukštesni už miestelių ir kaimo vietovių mokyklų; gimnazijų mokinių rezultatai yra aukštesni už kitų tipų mokyklų mokinių rezultatus; palankios SEK padėties mokinių pasiekimai buvo geresni. EBPO tyrime buvo pastebėtas reikšmingas mokinių pasiekimų skirtumas, priklausantis nuo mokyklos dydžio. Mažesnių mokyklų mokiniai atsilieka ne tik nuo EBPO šalių, tačiau ir nuo Lietuvos vidurkio. Tai rodo tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų ir nacionalinių mokinių ugdymo pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai. Pagal Nacionalinės švietimo agentūros atliktą penkerių metų analizę matoma tendencija, kad kaimo mokyklose besimokančių abiturientų VBE rezultatai yra nuolat žemesni nei didmiesčių ar miestų mokyklų mokinių. Lyginant pagal VBE apibendrinamą balą, 2019 metais kaimo mokyklų abiturientai atsiliko nuo miesto mokyklų 38,5 taško, o nuo didmiesčių mokyklų mokinių – beveik 70 taškų. Kaimo mokyklų abiturientai vidutiniškai išlaiko mažiau valstybinių brandos egzaminų. O tai reiškia, kad jų tolesnio mokymosi kelių pasirinkimo galimybės yra menkesnės. 2018 m. PISA tyrime Lietuvos gamtamokslinio raštingumo rezultatai tarp didmiesčių ir kaimų skyrėsi 61 tašku, skaitymo gebėjimų – 69 taškais, matematinio raštingumo – 62 taškais. Ryškūs skirtumai ir savivaldybių lygiu. Lyginant Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokymosi pažangą 2018–2019 metais padariusių šeštokų rezultatus matyti, kad didžiausią pažangą fiksavo Varėnos, Širvintų ir Zarasų rajonų savivaldybės (apie 76 proc.), mažiausią – Biržų, Kėdainių, Šilalės rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybės (apie 40 proc.). 2020 metais atlikta Švietimo rezultatų kaitos savivaldybėse analizė parodė, kad 20 savivaldybių rezultatai pagerėjo, 22 – suprastėjo, o 18 – nepakito. Siekiant rezultatų tvarumo ir vienodų mokymosi sąlygų bei karjeros galimybių visoje Lietuvoje gyvenantiems asmenims, būtina mažinti atotrūkį tarp skirtingų tipų ir vietovių mokyklų. Tokiam pokyčiui įgyvendinti reikalingas kompleksinių priemonių rinkinys, taip pat būtina vertinti kiekvienos atskiros savivaldybės situaciją. Projektu prisidedama prie ugdymo kokybės gerinimo ir mokinių pasiekimų atotrūkio mažinimo, įgyvendinant 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) Švietimo plėtros programos (toliau – ŠPP) pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ (toliau – TŪM programa) apraše suplanuotus veiksmus. TŪM programoje dalyvaujančios ir į šį projekto įgyvendinimo planą įtrauktos savivaldybės pačios atrinko mokyklas, kuriose bus įgyvendinamos TŪM programos veiklos. Taip pat savivaldybės parengė švietimo pažangos planus, kuriuose pateikta informacija apie kiekvienos savivaldybės švietimo sistemos būklę ir kaitą, spręstinas problemas, siekiamo pokyčio tikslą ir tobulintinas sritis; planuojamas veiklas ir reikalingas investicijas joms įgyvendinti; socialines inovacijas ar kitus būdus, kuriais bus stiprinama geros mokyklos požymių raiška; rodiklius ir jų reikšmes, kurias įsipareigoja pasiekti; TŪM programoje dalyvaujančias mokyklas (toliau – Pažangos planai). Projektas „Tūkstantmečio mokyklos I“ skirtas įgyvendinti TŪM programoje numatytas ir Pažangos planuose suplanuotas veiklas savivaldybėse ir mokyklose keturiose srityse (lyderystės, įtraukiojo ugdymo, STEAM ugdymo ir kultūrinio ugdymo). Projekto metu savivaldybėms teikiamos konsultacijos bei rengiamos rekomendacijas dėl ugdymo veiklų įgyvendinimo ir mokyklų veiklos tobulinimo, atliekama įgyvendinamų veiklų stebėsena, tęsiamas TŪM komunikacijos strategijos įgyvendinimas, taip pristatant TŪM programą visuomenei bei suinteresuotoms šalims. Neįgyvendinus šio projekto nepagerės mokinių pasiekimai, nebus sumažinti mokinių pasiekimų atotrūkiai tarp savivaldybių mokyklų. Projektas neturės neigiamos įtakos darnaus vystymosi. TŪM programoje gali dalyvauti visos savivaldybės, neatsižvelgiant į jų demografinę ar geografinę padėtį, todėl darniam vystymuisi regionų politikos atžvilgiu TŪM programa neigiamos įtakos neturi. Projektas taip pat neturės neigiamos įtakos lygių galimybių ir nediskriminavimo principui, kadangi veiklos vykdomos savivaldybėse ir mokyklose, neskirstant veiklose dalyvaujančių asmenų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kitais pagrindais. Projektas prisideda prie ugdymo paslaugų prieinamumo didinimo, kadangi įtrauktis yra pasirinkta kaip viena iš keturių mokyklų veiklos tobulinimo sričių, o kuriant arba atnaujinant infrastruktūrą privaloma laikytis universalaus dizaino principų.