Projektu prisidedama prie ugdymo kokybės gerinimo ir mokinių pasiekimų atotrūkio mažinimo, įgyvendinant dalį 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) Švietimo plėtros programos (toliau – ŠPP) pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ (toliau – TŪM programa) apraše suplanuotų veiksmų. Mokinių pasiekimai koreliuoja su nevienodomis sąlygomis mokyklose, o tai atsiliepia ir visos šalies mastu. 2018 m. tarptautinio moksleivių vertinimo programos tyrimo duomenimis Lietuvos mokinių pasiekimai visose srityse buvo žemesni už EBPO šalių vidurkį. Atliekant šį tyrimą nustatyta, kad rezultatų netolygumai pasireiškia pagal įvairius veiksnius: mokyklos tipą, vietovę, mokinio socialinę, ekonominę ir kultūrinę (toliau – SEK) aplinką. Pastebėtos tokios tendencijos: didžiųjų miestų mokyklų mokinių rezultatai yra reikšmingai aukštesni už miestelių ir kaimo vietovių mokyklų; gimnazijų mokinių rezultatai yra aukštesni už kitų tipų mokyklų mokinių rezultatus; palankios SEK padėties mokinių pasiekimai buvo geresni. EBPO tyrime buvo pastebėtas reikšmingas mokinių pasiekimų skirtumas, priklausantis nuo mokyklos dydžio. Mažesnių mokyklų mokiniai atsilieka ne tik nuo EBPO šalių, tačiau ir nuo Lietuvos vidurkio. Tai rodo tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų (PISA ir TIMSS) ir nacionalinių (PUPP ir NMPP) mokinių ugdymo pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai. Pagal Nacionalinės švietimo agentūros atliktą penkerių metų analizę, matoma tendencija, kad kaimo mokyklose besimokančių abiturientų VBE rezultatai yra nuolat žemesni nei didmiesčių ar miestų mokyklų mokinių. Lyginant pagal VBE apibendrinamą balą, 2019 metais kaimo mokyklų abiturientai atsiliko nuo miesto mokyklų 38,5 taško, o nuo didmiesčių mokyklų mokinių – beveik 70 taškų. Kaimo mokyklų abiturientai vidutiniškai išlaiko mažiau valstybinių brandos egzaminų. O tai reiškia, kad jų tolesnio mokymosi kelių pasirinkimo galimybės yra menkesnės. 2018 m. PISA tyrime Lietuvos gamtamokslinio raštingumo rezultatai tarp didmiesčių ir kaimų skyrėsi 61 tašku, skaitymo gebėjimų – 69 taškais, matematinio raštingumo – 62 taškais. Ryškūs skirtumai ir savivaldybių lygiu. Lyginant Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 2018–2019 metų šeštokų rezultatus matyti, kad didžiausią pažangą fiksavo Varėnos, Širvintų ir Zarasų rajonų savivaldybės (apie 76 proc.), mažiausią – Biržų, Kėdainių, Šilalės rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybės (apie 40 proc.). 2020 metais atlikta švietimo rezultatų kaitos savivaldybėse analizė parodė, kad 20 savivaldybių rezultatai pagerėjo, 22 – suprastėjo, o 18 – nepakito. Siekiant rezultatų tvarumo ir vienodų mokymosi sąlygų bei karjeros galimybių visoje Lietuvoje gyvenantiems asmenims, būtina mažinti atotrūkį tarp skirtingų tipų ir vietovių mokyklų. Tokiam pokyčiui įgyvendinti reikalingas kompleksinių priemonių rinkinys, taip pat būtina vertinti kiekvienos atskiros savivaldybės situaciją. TŪM programa tiesiogiai prisideda prie Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) uždavinio „Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį“, taip pat iš dalies – prie NPP uždavinių Nr. 3.2. „Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui“ bei 3.6. „Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą“. Šie uždaviniai atsispindi ŠPP, kurioje aprašytos NPP uždavinius atitinkančios problemos: „Netolygi ugdymo kokybė ir fragmentuota jos užtikrinimo sistema turi neigiamą įtaką mokinių ugdymosi rezultatams“; „Nepakankamai išplėtota švietimo pagalba mokyklose“; „Kultūrinės edukacijos stoka nekuria pridėtinės vertės asmenybės tobulėjimui ir gyvenimo kokybei“; „Nepatraukli pedagogo profesija“. Siekdama spręsti šiuos klausimus, suplanuotos kelios skirtingos priemonės, kurios prisideda prie ŠPP aprašytų problemų priežasčių sprendimo. TŪM programa planuojama daryti poveikį šioms priežastims: 1) pernelyg skirtingas bendrojo ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos veiksmingumas (ŠPP Nr. 1.4); 2) trūksta mokyklų vadovų orientacijos į ugdymą (ŠPP Nr. 1.2); 3) trūksta mokinių poreikius atliepiančio šiuolaikinio ugdymo ir jų pasiekimų bei pažangos vertinimo (ŠPP Nr. 1.1); 4) negalią turintys mokiniai neturi sąlygų ugdytis kartu su bendraamžiais (ŠPP Nr. 4.1); 5) kultūros turinys ir meno formos nesistemingai integruotos į formalųjį švietimą (ŠPP Nr. 7.2); 6) pedagogų darbo užmokestis nėra konkurencingas pritraukti ir išlaikyti švietimo sistemoje gabius ir motyvuotus asmenis (ŠPP Nr. 17.1); 7) ribotos profesinės karjeros, profesinio augimo galimybės (ŠPP Nr. 17.4). Projektas „Tūkstantmečio mokyklų akademija“ skirtas užtikrinti sklandų pasirengimą TŪM programos veiklų įgyvendinimui savivaldybėse ir mokyklose. Projekto metu numatoma savivaldybėms teikti konsultacijas dėl ugdymo veiklų įgyvendinimo bei teikti pagalbą rengiant alternatyvų analizę, rengti rekomendacijas mokyklų veiklos tobulinimui, analizuoti kiekvienos savivaldybės situaciją ir padėti priimti tinkamiausius sprendimus, padėti savivaldybėms nusistatyti pasiekiamus, tačiau tuo pačiu ir ambicingus rodiklius. Projekte numatoma derinti savivaldybių pažangos planus bei konsultuoti jų rengimo etape. Taip pat planuojama sukurti ir pradėti įgyvendinti komunikacijos strategiją, taip pristatant TŪM programą visuomenei bei suinteresuotoms šalims. Neįgyvendinus šio projekto, kiltų rizika TŪM programos rodiklių pasiekimui: tikėtinas mažiau efektyvus lėšų panaudojimas (savivaldybės linkusios investuoti į infrastruktūrą, nebūtinai ją tiesiogiai siejant su mokyklų veiklos tobulinimu ar mokymosi rezultatais; dažnai neįvertinamos jau turimos infrastruktūros įveiklinimo galimybės), mažesnės pasiektų rodiklių reikšmės (jei planuojama neatliekant detalios analizės bei negaunant konsultacijų), nevykstanti tinklaveika (be išorinės pagalbos tikėtinas mažesnis mastas bendradarbiaujančių savivaldybių ir mokyklų, besidalinančių turimais ištekliais), planuojamos mažiau efektyvios ugdymo ir kvalifikacijos tobulinimo veiklos (jei planuojama be ekspertų pagalbos ir neturint ekspertų parengtų rekomendacijų). Projektas neturės neigiamos įtakos darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principui, kadangi suplanuotos veiklos apima tik konsultavimą, rekomendacijų rengimą, analizės atlikimą bei komunikacijos veiklas. Ūkinės veiklos vykdymas nenumatytas. Projektas taip pat neturės neigiamos įtakos lygių galimybių ir nediskriminavimo principui, kadangi konsultavimo ir komunikacinės veiklos bus vykdomos visose Lietuvos savivaldybėse, neskirstant jų dalyvių lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kitais pagrindais. Projektas prisidės prie ugdymo paslaugų prieinamumo didinimo, kadangi įtrauktis yra pasirinkta kaip viena iš keturių mokyklų veiklos tobulinimo sričių. Bus rengiamos rekomendacijos dėl įtraukties didinimo mokyklose, taip pat bus rengiamas universalaus dizaino gidas, o konsultacijų metu bus akcentuojama, kad savivaldybių planuojama kurti arba atnaujinti infrastruktūra turės atitikti universalaus dizaino principus.