UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos taršių sunkiojo transporto priemonių pakeitimas į elektra varomas Įgyvendinama

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ suformuluota Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos vizija – iki 2050 m. pasiekti, kad šalies ekonomikos poveikis klimatui būtų neutralus (p. 100). Šio plano 2 komponente Žalioji Lietuvos transformacija (p. 91-142) numatytos 4 reformos: 1) Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos. Numatyta padidinti atsinaujinančių išteklių dalį elektros energijos suvartojimo balanse iki 50 proc. 2030 metais. 2) Judame neteršdami aplinkos. Lietuvoje lengvųjų automobilių vidutinis amžius yra 16,8 metų, didžioji dalis šių automobilių yra taršūs, varomi didelės taršos dyzelinu, kaip ir didžioji dalis krovininio transporto bei autobusų. Numatyta atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje padidinti iki 15 proc. 2020 m. Projektas atitinka „Judame neteršdami aplinkos“ tikslą – reikšmingai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį, laipsniškai atsisakant labiausiai teršiančių kelių transporto priemonių miestuose ir regionuose ir padidinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje. Europos Komisija komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ nustatė tikslą iki 2050 m. pasiekti, kad beveik visi lengvieji automobiliai, furgonai, autobusai ir naujos sunkiosios transporto priemonės būtų netaršūs. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. Vilniaus miesto savivaldybėje, 100 gyventojų teko 410 individualūs lengvieji automobiliai, o 2019 m. teko 373 automobiliai. Vertinant visą Vilniaus regioną, situacija panaši. 1000 gyventojų teko 463 individualūs lengvieji automobiliai, o 2019 m. teko 408 automobiliai. Iš pateiktų duomenų galima matyti, kad automobilių skaičius tenkantis 1000 gyventojų kiekvienais metais analizuojamose teritorijose tik didėja. Augantis individualių lengvųjų automobilių skaičius iš dalies priklauso ir nuo nepatogaus, gyventojų poreikių neatitinkančio viešojo transporto, kadangi dėl nepatogios esamos viešojo transporto sistemos gyventojai renkasi keliones asmeniniais automobiliais. Atitinkamai, lyginant transporto priemonių pasiskirstymą pagal transporto priemonių tipus, didžiąją dalį sudaro lengvieji automobiliai. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų stočių pateikiama informacija, 2023 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija, įvertinus visas mieste esančias stotis, siekia 18 µg/m³, o tai viršija 2024 m. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą metinę normą KD10 koncentracijai (15 µg/m³). Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis – viena opiausių visų didesnių Lietuvos ir Europos miestų problemų, su kuriomis tiesiogiai susiduria ir Vilniaus miestas. Siekiant prisidėti prie oro taršos mažinimo, avarijų ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus sumažinimo, būtina įgyvendinti priemones skatinančias naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis bei mažiau naudotis lengvaisiais automobiliais. Prie transporto priemonių skaičiaus sumažinimo prisidėtų geresnės kokybės viešojo transporto paslauga ir iš to kylantis didesnis gyventojų naudojimasis ja. Vilniaus mieste viešojo transporto paslaugas teiks UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija. 2024 m. lapkričio mėn. duomenimis UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija, turėjo 87 vnt. autobusų, tačiau jie varomi dyzelinu dėl to teršia aplinką. Projektas inicijuojamas siekiant pakeisti 5 taršius UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija autobusus į visai netaršius. Naujų netaršių transporto priemonių (elektrinių autobusų) įsigijimas leis sumažinti oro taršą ir ŠESD išmetamų į atmosferą kiekį. Apibendrintai sprendžiamą problematiką galima įvardinti kaip „taršios ir nekankamai tvarios viešojo transporto priemonės, išmetančios daug ŠESD“. Problemos sprendimo būdas: siekiant sumažinti oro taršą, viešojo transporto išmetamą ŠESD kiekį bei padidinti viešojo transporto patrauklumą, prieinamumą ir kokybę planuojama įsigyti netaršias elektra varomas transporto priemones. Projektu planuojama įsigyti 5 elektrinius autobusus. Nesprendžiant nustatytos problemos, keleivių vežimo paslaugos toliau būtų teikiamos taršiais dyzeliniu kuru varomais autobusais, o tai neprisidėtų prie taršos mažinimo ir viešojo transporto patrauklumo, prieinamumo bei kokybės didinimo. Projekto įgyvendinimas prisidės prie oro taršos ir išmetamų ŠESD kiekio mažinimo Vilniaus miesto savivaldybėje. Projekto veiklos šalina Susisiekimo plėtros programoje nustatytą problemos „Transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje“ priežastį – trūksta alternatyvių netaršių transporto priemonių keleiviams ir kroviniams vežti, nes projekto įgyvendinimo metu įsigyjamos transporto priemonės atitikts žalumo reikalavimus ir bus visiškai netaršios. Planuojamos veiklos neturės neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslui, nes nenumatomas neigiamas poveikis žmogui, gamtai ar turtui. Projekto veiklomis bus prisidedama prie universalaus dizaino principo įgyvendinimo, įsigyjant autobusus, kuriems keliami reikalavimai užtikrins prieinamumą ir patogų naudojimąsi visų visuomenės grupių atstovams.