Projektas "Vaikų gerovės stiprinimas per sociokultūrines veiklas" yra orientuotas į Varėnos miesto 2023-2029 m. vietos plėtros strategijoje numatytą pirmą tikslą - "skatinti Varėnos miesto gyventojų socialinę įtrauktį ir gerinti jų padėtį darbo rinkoje" 1.1 uždavinio alternatyvą "Socialinės atskirties mažinimas Varėnos mieste per bendruomenių inicijuotas socialines veiklas", pagal1.1.1. veiksmą - socialinių paslaugų pasiūlos ir prieinamumo didinimas, plėtojant informavimo, tarpininkavimo, konsultavimo bei sociokultūrines paslaugas, skirtas gyventojų socialiniams ryšiams bendruomenėje stiprinti Varėnos mieste, įskaitant bendras veiklas/bendradarbiavimą su kitų miestų VVG veiklos teritorijose įsikūrusiomis organizacijomis. Remiantis Varėnos miesto 2023-2029 metų vietos plėtros strategija, viena iš silpnybių yra tai, kad 2018-2022 metų laikotarpiu socialinę riziką patiriančių asmenų skaičius padidėjo 46,4 proc. 2022 m. turinčių negalią Varėnos mieste ir rajone buvo 1942, iš jų vaikai sudarė 4 proc. Viena iš grėsmių teik patiriant socialinę riziką, tiek turintiems negalią yra psichologinės gyventojų būsenos blogėjimas ir neužtikrinimas. Varėnos socialinių paslaugų centras teikia socialinės priežiūros paslaugas šeimoms, patiriančioms socialinių sunkumų 81 šeimai, 122 vaikams Varėnos mieste. Taip pat Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centras teikia konsultavimo, informavimo, sociokultūrines paslaugas 19 vaikų Varėnos mieste, likusiems be tėvų globos ir augantiems globėjų šeimose. Varėnos šeiminiuose namuose auga 8 vaikai, likę be tėvų globos. Varėnos Šv. arkangelo Mykolo parapijos vaikų dienos centrą lanko 23 Varėnos mieste gyvenantys vaikai. Šeimose ir šeimynoje taip pat auga vaikai, turintys emocijų, elgesio sutrikimų, turinčių autizmo spektro sindromą, negalias. Šiems vaikams Varėnos mieste nėra specializuotos įstaigos, kurioje jie galėtų gauti reikiamą pagalbą. Tai apsunkina ne tik vaikų gyvenimo, sveikatos kokybę, tačiau turi neigiamos įtakos ir visos šeimos funkcionavimui. Varėnos mieste, kaip ir daugelyje mažesnių savivaldybių, vaikai ir šeimos, ypač susiduriančios su ekonominiais, socialiniais ir emociniais sunkumais, dažnai patiria atskirtį, turi ribotas galimybes turiningai leisti laisvalaikį, dalyvauti nemokamose edukacinėse, kultūrinėse ir socialinėse veiklose. Dirbantys atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai kaip vieną iš pagrindinių problemų išskiria mažą užimtumo, sociokultūrinių paslaugų spektrą, kuris užtikrintų gerą šeimos ir vaikų emocinę būseną, savirealizacijos galimybes ir mažintų atskirtį tarp bendraamžių. Todėl šiame projekte yra numatytos tokios veiklos: 1. Kaniterapijos užsiėmimai. Kaniterapija - tai viena iš daugelio gyvūnų terapijos šakų, moksliškai pagrįsta ir daugiametę praktiką užsienyje įgijusi terapija, sparčiai įgaunanti poreikį ir Lietuvoje. „Moksliniai tyrimai atskleidė (Barker ir kt., 2010; González-Ramírez ir kt., 2013), kad bendravimas su šunimi gali padėti žmogui išgyventi stresą, jis veikia kaip streso malšintojas. Įvairios specialiojo ugdymo programos pagerino vaikų, turinčių įvairių sutrikimų, funkcionavimą (Altschiller, 2011): disleksijos, vaikų su cerebriniu paralyžiumi, autizmu ir kitais atvejais. Tyrimai atskleidė (Altschiller, 2011; Ensminger, 2010), kad pagerėjimai buvo psichologinio (drąsa, atvirumas bendraujant, geresnis ryšys su bendraamžiais ir pan.) ir funkcinio (kalbos raida, geresnis fizinis funkcionavimas ir pan.) pobūdžio. Kitas panašus tyrimas atskleidė (Moore ir kt., 2013), kad skaitymas šalia gulinčio šuns gali pagerinti skaitymo gebėjimus (B. Kreivienė ir kt., 2014 m.)* Glostant šunį sumažėja žmogaus pulso dažnis, atsipalaiduoja raumenys, kvėpavimas tampa tolygus. Užsiėmimai su šunimis sukelia teigiamas emocijas. Ši terapija pasaulyje taikoma neurologinių, emocinių, psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims, sergantiems vaikų cerebriniu paralyžiumi, autizmu, Dauno sindromu, regos ir klausos sutrikimus turintiems, tinka depresinėms būklėms palengvinti bei elgesio sutrikimams koreguoti. Kaniterapijoje taikomi metodai padeda plėtoti vaikų intelekto sritis – gerinti gebėjimą susitelkti, tobulinti įvairius įgūdžius ir pažinimo funkcijas, skatinti uoslės, regos, klausos bei lietimo pojūčius. Kontakto su šunimi užmezgimo ir gilinimo dėka, vaikas pradeda labiau pasitikėti jį supančia aplinka, lengviau užmezga socialinius ryšius, drąsiau komunikuoja ir įgyja naujų draugų. Terapijos metu siekiama mažinti vaikų agresiją ir autoagresiją, formuojamos teigiamos jų emocijos, tobulinama empatija ir savęs vertinimas. Visa tai atspindi pagrindinį šunų terapijos tikslą – visapusišką vaiko raidą. Užsiėmimai padeda sveikti sumažinant ar įveikiant patiriamą emocinę įtampa, turint omeny, kad būtent kontaktas su šunimi sumažina įtampą, blogą nuotaiką, suteikia savotišką psichologinę paramą. (*Brigita Kreivienė, Natalija Zukhbaye, Laura Aširovienė „Kaniterapijos užuomazgos Lietuvoje: vieno atvejo studija“, Tiltai, 2014m.). 2. Dailės terapijos užsiėmimai. Tai kūrybinė išraiška, naudojama kaip būdas geriau save pažinti save, spręsti emocines problemas ir stiprinti psichinę sveikatą. Viena iš teikiamų naudų - emocijų išraiška ir reguliavimas. Dailės terapija padeda išreikšti jausmus, kuriuos sunku įvardinti žodžiais (pvz., pyktį, baimę ir kt.). Antra nauda - tai streso ir nerimo mažinimas. Kūrybinis procesas nuramina, įtraukia ir nukreipia dėmesį nuo slegiančių minčių. Taip pat, jie gali veikti kaip meditacija ar atsipalaidavimo technika. Trečia, dailės terapija gali veikti kaip savęs pažinimo metodika. Taip pat gali padėti labiau pasitikėti savimi, ypač, kai patiriamas kūrybinės sėkmės jausmas. Ketvirta nauda, kuri yra labai svarbi vaikams, augantiems socialinių sunkumų patiriančiose šeimose, turintiems negalią tai, kad dailės terapija gali padėti užmegzti ryšį ir jį palaikyti su bendraamžiais. Ši terapija dažnai naudojama dirbant su patyrusiais smurtą, netektis, ligas ir kt. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ji padeda vaikams, turintiems elgesio, emocijų ar raidos sunkumų. Ypač naudinga autizmo spektro, ADHD ar kalbos sutrikimų atvejais. 3. Stovyklų organizavimas. Projekto veiklos yra nukreiptos į vaikus, šeimas, patiriančias socialinių sunkumų, negalių ir kt. Neretai vaikai, gyvenantys šiose šeimose, neturi finansinių galimybių išvykti į stovyklas. Taip pat atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis išskiria kaip vieną iš problemų - vaikų neturėjimą ką veikti atostogų metu. Stovyklos taip pat turi nemažai teikiamų naudų. Pirma - savarankiškumo ugdymas, kadangi vaikai mokosi pasirūpinti savimi, spręsti problemas.. Taip pat ugdo pasitikėjimą savimi, mažina stresą, padeda atsitraukti nuo ekranų. Taip pat, stovyklose vaikai bendrauja su bendraamžiais iš skirtingų aplinkų. Stovyklos ugdo komandinio darbo įgūdžius, nes bendros užduotys moko dirbti kartu. Be to, gerina fizinę sveikatą, skatina ilgesnį buvimą gryname ore. Taip pat ugdo drausmę ir atsakomybę už veiksmus. 3.1. Savaitės stovyklos vaikams atostogų metu. Dirbantys tėvai susiduria su problema dėl vaikų atostogų metu turiningo ir saugaus laisvalaikio. 3.2. Stovyklos, skirtos paaugliams, ypatingai tiems, kurie yra linkę į delinkventinį elgesį, turi elgesio, emocijų sutrikimų. 4. Pažintinės išvykos į Lietuvos miestus. Kadangi nemažai šeimų, vaikų, susiduria su finansinėmis problemomis, vaikai turi ribotas galimybes keliauti, pažinti Lietuvą, todėl viena iš projekto veiklų - numatoma suorganizuoti keturias išvykas į skirtingus Lietuvos miestus (Anykščius, Kauną, Trakus ir Kaišiadorių rajoną). Šiose išvykose dalyviai turės galimybę dalyvauti edukacijose, ekskursijose, pažinti kraštą. Taip pat numatoma viena išvyka vaikų kartu su šeimomis, siekiant stiprinti jų tarpusavio ryšį, kuris yra labai svarbus, siekiant ugdyti asmenybę. 5. Hipoterapijos užsiėmimai. Terapiniai užsiėmimai su žirgais – tai specialiai pritaikyta veikla, kurioje žirgai padeda žmonėms gerinti emocinę, fizinę ir socialinę savijautą. Tai nėra klasikinės jojimo pamokos – tai jautri ir individualiai pritaikyta patirtis, kurioje dalyviai užmezga ryšį su žirgu, mokosi pasitikėjimo, atsipalaidavimo, empatijos ir savikontrolės. Paslaugos gavėjas patiria įvairias šios terapijos naudas: stiprinamas pasitikėjimas savimi, mažinamas stresas ir nerimas, ugdomas kantrumas, savitvarda ir empatija, skatinamas judėjimas, koordinacija ir dėmesio sutelkimas, užmezgamas ryšys su gyvūnu, kuris nevertina ir nesmerkia. Numatomi projekto rezultatai: 1. Vykdomos tęstinės sociokultūrinės, terapinės priemonės vaikams. 2. Mažinama vaikų, likusių be tėvų globos, gyvenančių šeimose patiriančiose socialinių sunkumų, turinčių negalią atskirtis, gerinama jų fizinė ir emocinė sveikata; 3. Didinamas bendruomeniškumo jausmas; 4. Užtikrinamas platesnis sociokultūrinių paslaugų spektras, gerinama teikiamų paslaugų kokybė; 5. Skatinami jų pažinimo gebėjimai.