Vaikų ir paauglių (toliau – ViP) psichikos sveikatos priežiūros (toliau – PSP) sistema Lietuvoje susiduria su reikšmingais struktūriniais iššūkiais, darančiais neigiamą įtaką sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, prieinamumui ir tęstinumui. ViP psichikos sveikatos rodikliai Lietuvoje išlieka nepalankūs. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimai yra viena dažniausių ViP sergamumo priežasčių, o kasmet daugiau nei 50 000 ViP gauna PSP paslaugas. Paauglių savižudybių rodikliai Lietuvoje išlieka vieni aukščiausių Europos Sąjungoje, o tai rodo nepakankamą ankstyvosios intervencijos, koordinuotos pagalbos ir paslaugų tęstinumo užtikrinimą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Jei šios problemos nebus sprendžiamos, išliks fragmentuotas paslaugų teikimas, nepakankamas tarpsektorinis bendradarbiavimas ir ribotos galimybės laiku suteikti kompleksinę pagalbą. Ilgainiui tai lemia didesnę socialinę ir ekonominę naštą – prastesnius mokymosi rezultatus, mažesnį dalyvavimą darbo rinkoje bei didesnį socialinės paramos poreikį. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos psichikos sveikatos politikos rekomendacijose akcentuojama, kad veiksmingas PSP organizavimas pirminėje grandyje turi būti grindžiamas aiškia atvejo vadybos (toliau – AV) sistema, užtikrinančia ankstyvą intervenciją, koordinuotą pagalbą ir paslaugų tęstinumą. Tačiau Lietuvoje nėra nacionaliniu mastu metodologiškai pagrįsto ir reglamentuoto ViP psichikos sveikatos AV modelio. Skirtingose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) taikomi nevienodi darbo metodai, nėra vieningos atvejų identifikavimo, poreikių vertinimo, individualių pagalbos planų sudarymo ir stebėsenos tvarkos. Dėl to paslaugų kokybė ir prieinamumas skiriasi priklausomai nuo ASPĮ, o ASP specialistams trūksta vieningos metodinės bazės koordinuotam darbui. Papildomą problemą sudaro nepakankamas ASP specialistų pasirengimas dirbti pagal AV principus. Pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas (toliau - PPSPP) ViP teikiantys ASP specialistai – gydytojai ViP psichiatrai, medicinos psichologai, psichikos sveikatos slaugytojai, socialiniai darbuotojai, meno terapeutai ir kiti komandos nariai – neturi vieningo metodinio pagrindo koordinuotam tarpdisciplininiam darbui. Taip pat trūksta kompetencijų atvejų koordinavimo, tarpsektorinio bendradarbiavimo, individualaus pagalbos planavimo ir atvejo stebėsenos srityse bei nuoseklaus profesinio palaikymo mechanizmo – intervizijų ir supervizijų. Projektu įvardintos problemos sprendžiamos kompleksiškai, taikant tarpusavyje susijusias intervencijas: parengiant metodinį ViP AV modelio dokumentą, apibrėžiantį AV principus, praktinį algoritmą ir tarpsektorinio bendradarbiavimo tvarką (poveiklė 1.1); stiprinant specialistų kompetencijas per profesinius mokymus, intervizijas ir supervizijas (poveiklė 1.2); ir praktiškai taikant modelį galimų 7 projekto partnerių PSC (8 veiklos adresai), aptarnaujančiuose skirtingus Lietuvos regionus, 500 ViP (poveiklė 1.3). Tokia integruota intervencija užtikrina, kad ViP AV modelis būtų ne tik sukurtas, bet ir realiai įdiegtas, išbandytas ir pagrįstas įrodymais, o jo taikymo rezultatai – gyvenimo kokybės pagerėjimas ne mažiau kaip 25 proc. paslaugas gavusių ViP – bus matuojami standartizuotu klausimynu (MHQoL-7d).