Valstybės informacinių išteklių integravimas į valstybės duomenų ežerą Įgyvendinama

Projektu planuojama spręsti problema – neišnaudojamos turimos valstybės informacinių išteklių skaitmeninimo ir integralaus valstybės duomenų panaudojimo teisėtiems tikslams galimybės, taip nesudaromos sąlygos kurti ir panaudoti naujomis technologijomis pagrįstus sprendimus, juos diegti kuriant pažangias ir saugias skaitmenines paslaugas ir teikti šias paslaugas visuomenei. Problemas sprendžiama šalinant tris priežastis: 1) Nevienodai ir netolygiai atveriami skirtingų viešojo sektoriaus sričių duomenys. Nežiūrint į tai, kad teisinės, techninės bei organizacinės prielaidos duomenų atvėrimui sukurtos, šiuo metu šalyje duomenų atvėrimas vis dar vyksta fragmentuotai, kadangi vieni sektoriai atveria daugiau duomenų, kiti mažiau. Visiškai neatverti tarptautinių santykių duomenys, regionų ir miestų duomenys. Pabrėžtina, kad visų sektorių atvirų duomenų potencialas yra reikšmingai neišnaudotas, kadangi papildomos pridėtinės vertės kūrimui yra būtina skirtingų duomenų rinkinių kritinė masė (tokios šiuo metu nėra). Be to, nėra tikslinga numatyti papildomus prioritetus dėl atskirų sričių ar sektorių, kuriuose turėtų būti atveriami duomenys, kadangi esama sistema yra skirta atverti poreikį turinčius duomenų rinkinius. Derėtų pažymėti, kad viešojo sektoriaus institucijų duomenų apdorojimui naudojamų informacinių ir registrų techninės savybės yra nevienodos, išsiskiria ir žmogiškieji gebėjimai dirbti su duomenimis, parengiant kokybiškus didelės brandos atvirų duomenų rinkinius ir užtikrinant jų automatizuotą atnaujinimą. Tolygiam duomenų atvėrimui bei viešojo sektoriaus atstovų aktyviam įsitraukimui trukdo nevienodas atskiruose registruose ir IS naudojamų duomenų brandos lygis. Remiantis viešai skelbiama informacija (https://atviriduomenys.readthedocs.io/dsa/level.html, https://5stardata.info/en/), išskiriami 5 duomenų brandos lygiai (dėl techninių priežasčių taip pat nurodomas 0 brandos lygis). Išnaudojant Valstybės duomenų agentūros technologines galimybes ir žmogiškuosius išteklius, visi atveriami duomenys gali būti ne žemesnio kaip 4 brandos lygio. Tuo tarpu paliekant atvėrimo procesą fragmentuotą, aukščiausias pasiekiamas brandos lygis – 3. 2) Trūksta viešojo sektoriaus įsitraukimo į valdomų / tvarkomų duomenų atvėrimo ir pakartotinio jų panaudojimo procesą. Technologinės brandos ir atitinkamos kompetencijos žmogiškųjų išteklių trūkumas reikšmingai mažina viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų motyvaciją atverti savo tvarkomus duomenis. Prie vangaus atvėrimo prisideda ir baimė pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių asmens ir kitokių duomenų apsaugos reikalavimus. Tiek duomenų atvėrimas (įskaitant duomenų inventorizaciją), tiek duomenų tvarkymas vyksta fragmentuotai ir dėl institucijų turimų kompetencijų stokos bei ribotų resursų. Institucijos, siekdamos atverti duomenis, turi rengti duomenų struktūros aprašus, kurių rengimas reikalauja specialių kompetencijų ir laiko resursų. 3) Viešojo sektoriaus atveriamų duomenų branda žema, o vertė nedidelė, todėl ir jų panaudojimas menkas. Aukščiau įvardytos priežastys lemia ir trečiąją – žemą jau atvertų viešojo sektoriaus duomenų brandos lygį, menką automatizaciją ir to nulemtą nedidelę vertę. Valstybės duomenų agentūros (buv. Lietuvos statistikos departamento) vaidmuo atvirų duomenų atvėrimo procese yra užtikrinti funkcijų dubliavimo išvengimą tarp duomenis gaminančių ir atveriančių institucijų. Valstybės duomenų agentūros veiklos tikslai, metodai ir patirtis sudaro palankias prielaidas didinti duomenų kokybę ir atvėrimo bei pakartotinio panaudojimo mastą. Be to, Valstybės duomenų agentūra tam tikrais atvejais (kai tai susiję su asmens duomenimis) atveria ne tik izoliuotus atskirų institucijų duomenų rinkinius, o sujungtus, taip padidinant atveriamų duomenų turinio vertę, taip pat Valstybės duomenų agentūra užtikrina atveriamų duomenų nuasmeninimą ir duomenų perdavimą publikavimui į Atvirų duomenų saugyklą. Atvirų duomenų politiką ir jos praktinį įgyvendinimą vertinančiame Europos duomenų portalo kasmetiniame tyrime, 2021 metais Lietuva užėmė 14 vietą. 2020 m. Lietuvoje pradėta kurti atvirų duomenų ekosistema – Atvirų duomenų portalas (ADP) ir Valstybės duomenų valdysenos informacinė sistema (VDVIS). ADP (apimantis tik duomenų atvėrimo veiklas) – vieningos prieigos taškas per kurį galima surasti ir pasiekti visus atvertus duomenų rinkinius. ADP paskirtis – iš vienos pusės sudaryti sąlygas subjektams (ne tik viešojo sektoriaus institucijoms) teikti atvirus duomenis, o iš kitos naudotis atvertais duomenimis. VDVIS (apimanti tiek duomenų integracijos, analitikos, atvėrimo, tiek duomenų pakartotinio naudojimo veiklas) paskirtis – užtikrinti duomenų konsolidavimą bendroje daugiafunkcėje techninėje, organizacinėje ir fizinėje duomenų tvarkymo aplinkoje. Šiuo metu Valstybės duomenų agentūros valdoma VDVIS, be kitų teisės aktuose numatytų funkcijų, atlieka ir duomenų iš pirminių šaltinių techninio integravimo į ADP atvirų duomenų saugyklą funkciją. Projekto veiklų tikslas – integruoti ne mažiau nei 323 (PR3 pradinė reikšmė yra 53, o siekiama reikšmė 376; atitinkamai, naujų išteklių skaičius yra skirtumas arba 323 informaciniai ištekliai.) naujus valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenis į duomenų ežerą. Įgyvendinant veiklą bus realizuota sąsaja su pirminių duomenų šaltiniu per duomenų dalijimosi jungtį, aprašyta duomenų semantinė struktūra, parengti metaduomenys ir duomenų struktūros aprašai, nuasmeninti ir sutvarkyti gautų duomenų rinkiniai, realizuota sąsaja su ADP duomenų saugykla per API, realizuota sąsaja su API bei sukurtas ir realizuotas atvirų duomenų rinkinių ir jų metaduomenų automatinio atnaujinimo mechanizmas. Suplanuoti šeši veiklos Projekto įgyvendinimo etapai: 1) per dalijimosi duomenimis jungtį sukuriama sąsaja su duomenų tiekėju; 2) aprašoma semantinė struktūra, parengiami metaduomenys; 3) sutvarkomi gauti duomenų rinkiniai (jie transformuojami, valomi, nuasmeninami / šifruojami, jungiami, agreguojami ir atliekami kiti darbai, atsižvelgiant į duomenų specifiką ir su atvėrimu susijusius vartotojų poreikius); 4) per reprezentacinės perdavimo būsenos aplikacijų programavimo sąsają (REST API) sukuriama nacionalinio duomenų ežero (VDV IS) sąsaja su Atvirų duomenų portalo (data.gov.lt) duomenų saugykla; 5) per REST API realizuojama nacionalinio duomenų ežero (VDV IS) sąsaja su Atvirų duomenų portalu (data.gov.lt); 6) sukuriamas atvirų duomenų rinkinių ir jų metaduomenų automatinio atnaujinimo mechanizmas. Nepanaikinus aukščiau įvardytų problemos priežasčių, išliks didelė fragmentacija viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo procese, tai lems menkas viešojo sektoriaus duomenų pakartotinio naudojimo ir duomenų įveiklinimo priimant sprendimus galimybes, kai to pasekmė – didžiuliai viešajame sektoriuje kaupiami duomenų ištekliai nesukurs pridėtinės vertės, kurią galėtų sukurti. Įgyvendinus projektą bus baigta kurti efektyviai veikianti valstybės duomenų ekosistema, sudaranti galimybe „čia ir dabar“ teisėtais tikslais panaudoti viešajame sektoriuje kaupiamus duomenis. Be to, išliks silpnas viešojo sektoriaus subjektų pasirengimas atlikti analitines užduotis, nes nebus stimuliuojamos atitinkamos viešajame sektoriuje dirbančių specialistų duomenų tvarkymo kompetencijos. Lietuva, tikėtina, stagnuos šioje srityje, išlikdama toje pačioje duomenų atvėrimo brandos reitingo vietoje, o pavienėmis iniciatyvomis atveriami viešojo sektoriaus duomenys bus žemos brandos ir mažai vertingi. Pasirinktas problemos sprendimo būdas išspręs viešojo sektoriaus duomenų fragmentacijos sukeliamas pasekmes, o rezultatas – efektyvi valstybės duomenų ekosistema – atneš kompleksinę naudą pačiam viešajam sektoriui, skirtingoms tikslinėms grupėms (mokslui, verslui, žiniasklaidai, politikams) ir visuomenei. Projekto veikla tiesiogiai susijusi su europinėmis duomenų atvėrimo ir pakartotinio panaudojimo iniciatyvomis. Numatytos investicijos leis sklandžiai technologiškai įgyvendinti duomenų atvėrimą, integraliai panaudojant viešojo sektoriaus duomenų panaudojimą įvairialypiams tikslams. Reforma siekiama išspręsti viešojo sektoriaus duomenų decentralizacijos ir fragmentacijos sąlygotas problemas, kurios lemia brangų ir lėtą duomenų atvėrimą ir pakartotinį panaudojimą, nepasinaudojus siūlomu technologiniu sprendimu – nacionaliniu duomenų ežeru. Nacionalinis duomenų ežeras įgyvendinamas naudojantis jau įgyvendintais technologiniais sprendimais. Įgyvendinant nebus pažeidžiami horizontalieji principai (HP) (darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumo ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.)), nes įgyvendinant veiklas, kurių metu valstybės informaciniai ištekliai bus integruoti į duomenų ežerą, nebus kuriama jokia infrastruktūra, kuri galėtų turėti poveikį HP. Kadangi Projekto veiklas vykdys terminuotam laikui priimami darbuotojui, bus laikomasi LR darbo kodekso nuostatų, sudaroma galimybė įsidarbinti Projekto metu visiems, nustatomas atlyginimas nediskriminuojant dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt., taikomos lanksčios darbo organizavimo formos, sudaroma darbo ne visą dieną ar nuotoliniu būdu galimybė; <...>Tęsinys priede - galutiniame PĮP.