Šiandienos valstybės tarnyba nepertraukiamai sprendžia valstybės tarnybos vadovų lyderystės iššūkius, nes kasdien susiduriama su vadovų-lyderių, gebančių greitai ir laiku reaguoti į besikeičiančius visuomenės poreikius ir kylančius uždavinius, stoka, kuriems trūksta kompetencijų ir žinių ambicingoms komandoms suburti ir pasiekti reikšmingų pasiekimų, atliepiančių aktualius šio amžiaus ir ateities iššūkius. Nuo vadovo turimų kompetencijų priklauso jo vadovaujamos organizacijos veiklos rezultatai, todėl vadovų kompetencijų nustatymas, matavimas, vertinimas bei tobulinimas yra vienas esminių institucijų ir įstaigų veiklos efektyvumo, rezultatyvumo ir kokybės veiksnių. Nors valstybės tarnybos įstaigų vadovai ir šiuo metu tobulina kompetenciją, tačiau šalyje nėra sukurtos ir sklandžiai veikiančios, į perspektyvą nukreiptos, integralios valstybės tarnybos vadovų kompetencijų tobulinimo sistemos, nustatančios ne tik tobulinimo(si) sritis, bet ir jų sąsajumą su įstaigoms ir jų vadovams keliamais tikslais, periodiškumą, mokymų kokybės vertinimą ir pan. Įstaigų vadovų mokymuose šiuo metu nėra nuoseklumo, kryptingo kompetencijų tobulinimo pagal ilgalaikius mokymo planus, todėl neužtikrinamas sistemiškas, poreikiu pagrįstas ir tolygus vadovų ugdymo organizavimas ir įgyvendinimas visoje valstybės tarnyboje. Nuo 2019 m. sausio 1 d., decentralizavus visų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, vadovų kompetencijų nustatymas, vertinimas ir tobulinimas tapo fragmentiškas – nors teisės aktuose nustatyti kvalifikacijos tobulinimo prioritetai, formos, poreikio tobulinti kvalifikaciją identifikavimas, nesant sisteminio požiūrio į vadovų korpuso kompetencijas bei jų svarbą, nėra užtikrinamas kompetencijų nustatymo nuoseklumas ir jų tobulinimo tikslingumas, atitiktis esamiems ir būsimiems valstybės poreikiams, taip pat nėra vertinama ugdymo kokybė ir jos poveikis vadovo, o tuo pačiu ir įstaigos, veiklos rezultatams. 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui, atsisakyta nuostatų, susijusių su privalomu biudžeto lėšų skyrimu kvalifikacijai tobulinti, atsisakyta įvadinių valstybės tarnautojų mokymų, privalomų mokymų programų tvirtinimo, taip pat atsisakyta prievolės valstybės tarnautojams, pradėjusiems eiti 18–20 kategorijų pareigas bei žemesnės kategorijos įstaigų vadovų pareigas, per dvejus metus nuo priėmimo į šias pareigas dienos išklausyti patvirtintas įstaigų vadovų mokymo programas. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešojo valdymo plėtros programoje (spustelėkite čia), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programos patvirtinimo“, identifikuota pirmoji problema – „Nepakankamas Lietuvos valstybės tarnybos efektyvumas“, o pagrindinės spręstinos problemos priežastis - nėra ilgalaikės ir nuoseklios, į vadovų veiklos rezultatus ir ugdymo poreikius orientuotos veiklos vertinimo ir kompetencijų nustatymo bei ugdymo sistemos, todėl vadovams valstybės tarnyboje trūksta strateginių lyderystės kompetencijų. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1V-432 „Dėl 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 01-001-08-03-01 „Sukurti modernią viešojo valdymo institucijų žmogiškųjų išteklių valdysenos sistemą“ aprašo patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2023 m. balandžio 8 d.), patvirtintame Viešojo valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 01-001-08-03-02 „Sukurti modernią viešojo valdymo institucijų žmogiškųjų išteklių valdysenos sistemą“ apraše (spustelėkite čia) numatyta sukurti ir įdiegti valstybės tarnybos valdovų kompetencijų ugdymo sistemą „Lyderystės akademija“, kuri sudarys galimybes tobulinti vadovų vadybines ir lyderystės, komunikacijos, pokyčių valdymo ir problemų sprendimo, žmogiškųjų išteklių valdymo ir kitas reikšmingas kompetencijas. Projektų finansavimo sąlygų apraše numatyta, kad rengiant ir įgyvendinant projektą negali būti pažeisti horizontalieji principai, kurie nustatyti Projektų finansavimo ir administravimo taisyklėse. Taip pat kuriant „Lyderystės akademiją“ bus siekiama tinkamai įgyvendinti lygių galimybių principą formuluojant reikalavimus dėl lygių galimybių temų galimybių integravimo į kompetencijų tobulinimo veiklas. Abejonių nekyla, kad įstaigų vadovai turėtų turėti pakankamų kompetencijų ir žinių ambicingiems tikslams pasiekti bei reikšmingiems pokyčiams inicijuoti. Be to, vadovų kadencijų metu vykdytas kryptingas kompetencijų tobulinimas sudarytų regimybę, kad pasibaigus jų kadencijai stipriausių vadovų kompetencijos būtų panaudojamos jiems vėl tapus vadovais, kitų vadovų komandos nariais, mentoriais ar kitaip prisidedant prie valstybės tarnybos įstaigų veiklos gerinimo. Norint ugdyti vadovų gebėjimus ir kompetencijas, būtinas sisteminis požiūris bei perspektyvos - atlikti tyrimai patvirtina, jog nė viena atskira (pavienė) intervencija negali pakeisti gebėjimų iš esmės. Centralizuotas vadovų korpuso kompetencijų valdymas (nustatymas, matavimas ir vertinimas) bei jų tobulinimas sukurs prielaidas valstybės mastu nustatyti ir vertinti esamo vadovų korpuso pajėgumus, stiprinti tobulintinas vietas, taikant pažangias, kompleksines ir vienodos kokybės priemones. Šios sistemos kūrimas ir diegimas yra susijęs su Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 9.3.8 papunktyje nustatyta priemone „Sukurti ir įdiegti viešojo sektoriaus lyderių – vadovų – centralizuotą ugdymo sistemą (įsteigti Lyderystės akademiją)“. Įgyvendinant projektą bus tiesiogiai prisidedama prie Nacionalinio pažangos plano horizontaliųjų principų įgyvendinimo: Lygių galimybių ir Inovatyvumo (kūrybiškumo) pricipo; darnaus vystymosi principo.