Vandentvarkos paslaugų prieinamumo didinimas Jurbarko rajono savivaldybėje Įgyvendinama

Bendrai projektu prisidedama prie 2022–2030 m. Tauragės regiono plėtros plane nurodytos 3 problemos „Nepakankamai patraukli regiono aplinka, daranti neigiamą įtaką gyvenimo kokybei“, ir šios 3.2 priežasties „Prastesnė gyvenamosios aplinkos kokybė“ bei prie 2 problemos „Nepakankamai užtikrinamas viešųjų paslaugų prieinamumas“ ir šios 2.1 priežasties „Netolygiai išplėtotos viešosios paslaugos ir/arba maža jų įvairovė, ir/arba žemesnė kokybė, ypač pažeidžiamoms visuomenės grupėms“. Prisidedant prie šių bendrų regiono problemų sprendimo, suformuluotos trys konkrečios problemos, kurios sprendžiamos šiuo projektu: - Jurbarko rajone, geriamojo vandens tiekimo paslauga (dėl nepakankamai išplėtotos vandens tiekimo infrastruktūros), teritoriniu aspektu teikiama netolygiai. Investicijų projekto planavimo etape, apžvelgus problemines teritorijas ir įvertinus reikšmingus aspektus (t.y., gyventojų skaičių gyvenvietėse nuo 200 iki 2000 gyv., vandens tiekimo paslaugos pasiūlą ir paklausą (gyventojų teiravimąsi/domėjimąsi dėl galimybių prisijungti), atitikimą Jurbarko miesto ir rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajam planui ir kt.) pasirinkta viena iš probleminių Jurbarko rajono teritorijų, t.y., Girdžių gyvenvietė. Šioje gyvenvietėje, geriamojo vandens tiekimo paslaugos teikiamos apie 80,43 proc. gyventojų. Gyventojai, kuriems nėra suteikta galimybė prisijungti prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo sistemos, naudojasi vietiniais kastiniais gruntinio vandens šuliniais. Ši situacija sąlygoja neigiamą poveikį gyventojų sveikatai ir neužtikrina Higienos normose HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-07-23 įsakymu Nr. V-455 su vėlesniais pakeitimais) nurodytų geriamojo vandens kokybės reikalavimų. Pažymėtina, kad Naujoji Geriamojo vandens direktyva įpareigoja užtikrinti geriamojo vandens prieinamumą ir kokybę visiems šalies gyventojams. Todėl, visuotinai yra siekiama siekiama, kad iki 2030 m. vandens tiekimo paslaugų prieinamumas būtų padidintas iki 90 proc. gyventojų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, identifikuota problema – nepakankamai užtikrinamas geriamojo vandens tiekimo paslaugos prieinamumas Girdžių gyvenvietėje. Problemos atsiradimo priežastis – netolygiai ir nepakankamai išplėtota centralizuoto vandens tiekimo infrastruktūra. - Jurbarko rajone, centralizuota nuotekų tvarkymo paslauga (dėl nepakankamai išplėtotos nuotekų surinkimo infrastruktūros), teritoriniu aspektu teikiama netolygiai. Gyventojų prisijungimas prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos mažesnėse gyvenvietėse – žemas. Investicijų projekto planavimo etape, apžvelgus problemines teritorijas ir įvertinus reikšmingus aspektus (t.y., gyventojų skaičių gyvenvietėse nuo 200 iki 2000 gyv., nuotekų tvarkymo paslaugos pasiūlą ir paklausą (gyventojų teiravimąsi/domėjimąsi dėl galimybių prisijungti), atitikimą Jurbarko miesto ir rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajam planui ir kt.) pasirinktos šios probleminės Jurbarko rajono teritorijos: Smalininkų, Seredžiaus ir Girdžių gyvenvietės. Smalininkuose centralizuotos nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos apie 70,67 proc. gyventojų, Serežiaus miestelyje apie 52,51 proc. gyventojų, o Girdžių gyvenvietėje apie 52,29 proc. gyventojų. Matoma, kad prisijungimas prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos šiose gyvenvietėse – žemas. Gyventojai, kuriems nėra suteikta galimybė prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, naudojasi vietiniais nuotekų surinkimo šuliniais ar išgriebimo duobėmis. Dažni atvejai kai, išgriebimo duobės nėra sandarios ir nuotekos patenka į gruntą. Tai didina gruntinio vandens ir gamtinės aplinkos taršą, bei sąlygoja nekokybišką gyvenamą aplinką. Esant tokiai situacijai, nėra užtikrinamas tinkamas buitinių nuotekų tvarkymas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, identifikuota problema – nepakankamai užtikrinamas nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas Smalininkų, Seredžiaus ir Girdžių gyvenvietėse. Problemos atsiradimo priežastis – netolygiai ir nepakankamai išplėtota centralizuoto nuotekų surinkimo infrastruktūra. - Jurbarko rajono savivaldybės Girdžių gyvenvietėje centralizuotais nuotekų tinklais surinktos buitinės nuotekos valomos esamose nuotekų valymo įrenginiuose (adresu: Ateities g. 21, Būtrimų k. Jurbarko raj.). Šie įrenginiai pradėti eksploatuoti 1985 metais. Remiantis paskutinės 2024 m. AIVIKS ataskaitos duomenimis, biologinių valymo įrenginių projektinis pajėgumas: hidraulinis - 25 m3/p arba 9 tūkst. m3/metus, pagal GE (gyventojų ekvivalentas) - 230. Atitekančios nuotekos nuo stambesnių nešmenų mechaniškai apvalomos rankinėmis grotomis, reikalaujančiomis operatoriaus priežiūros dėl užsikimšimo tikimybės. Smėlio, riebalų nešmenys nesulaikomi, keliauja toliau į biologinį valymą, kas apsunkina ekonomišką reaktoriaus veikimą. Po mechaninio valymo, nuotekos toliau valomos aeraciniame aktyvaus dumblo kanale, kurio konstrukcijos sienelės (monolitinės gelžbetoninės) stipriai pažeistos betono korozijos (erozijos). Vietomis suirusi konstrukcija didina nuotekų išsiliejimo į aplinką tikimybę. Nuotekos valomos neefektyviai, deguonis tiekiamas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę (dėl senos konstrukcijos ypatybių). Mechaniniai aeratoriai nebenaudojami, nes fiziškai susidėvėję. Aeracinė konstrukcija primityvi, neefektyvi (panardinti plieno konstrukcijos vamzdžiai, išgręžtomis kiaurymėmis), todėl smarkiai didėja energijos sąnaudos. Dėl aeracijos ir konstrukcijos ypatybių nevyksta efektyvus biogeninių medžiagų šalinimas iš nuotekų. Po biologinio valymo nuotekos suteka į antrinį nusodintuvą, kur atskiriamas aktyvaus dumblo ir išvalytų nuotekų mišinys. Nusėdęs dumblas oro pagalba grąžinamas į aeracinio kanalo pradžią, o išvalytos nuotekos neapskaitytos (neįrengtas debitomatis) išteka į Mituvos upę. Antrinis nusodintuvas lietinguoju metų laikotarpiu yra hidrauliškai perkrautas, didėja tikimybė aktyvaus dumblo išnešimui į aplinką. Perteklinis dumblas iki išvežimo sausinimui, kaupiamas šulinyje (talpa apie 24 m3), dėl konstrukcijos amžiaus ir betono erozijos galimas prasisunkimas į gruntą. Remiantis trejų metų (t.y., 2022, 2023 ir 2024 m.) AIVIKS ataskaitų duomenimis, nuotekų valymo įrenginiai į gamtinę aplinką išleido nepakankamai išvalytas nuotekas. Išleidžiamose nuotekose vidutinė metinė bendro fosforo koncentracija siekė 5,57 mg/l, vidutinė metinė bendro azoto koncentracija siekė 24,6 mg/l. Į taršos leidimą azoto ir fosforo normatyvai neįrašyti, tačiau šie parametrai viršijo Nuotekų tvarkymo reglamente leistinas užterštumo normas, kurios bus taikomos nuo 2027-12-31 (t.y., bendrojo fosforo normatyvas 2 mg/l, o bendrojo azoto normatyvas 20 mg/l). Vertinant tai, kad Girdžių gyvenvietėje bus vykdoma nuotekų tinklų plėtra ir prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos prisijungs vis daugiau vartotojų, nuotekų kiekis didės ir to pasėkoje esama problema didės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, identifikuojama problema – iš Girdžių gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių išleidžiamos nepakankamai išvalytos nuotekos. Problemos atsiradimo priežastis – esami nuotekų valymo įrenginiai susidėvėję, taikomas netinkamas nuotekų išvalymo metodas. Planuojamas projekto veiklų rezultatas (t.y., nutiesti nauji viešojo nuotekų surinkimo tinklai Smalininkų, Seredžiaus ir Girdžių gyvenvietėse 1,96 km, prie kurių prisijungs 46 būst./82 gyv.; nutiesti nauji geriamojo vandens tiekimo tinklai Girdžių gyvenvietėje 0,54 km, prie kurių prisijungs 13 būst./23 gyv.; rekonstruoti Girdžių gyvenvietės nuotekų valymo įrenginiai (230 GE), kuriais nuotekų išvalymo paslauga teikiama esamiems 95 būst./171 gyv.+ planuojamiems prijungti 13 būst./23 gyv.), užtikrins didesnį viešų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Tai leis pagerinti minėtų gyvenviečių gyventojų gyvenimo sąlygas. Taip pat, bus sumažinta gamtinės aplinkos tarša ir pagerinta gyventojų gyvenamosios aplinkos kokybė. Pareiškėjo finansinės galimybės yra ribotos, todėl šių problemų sprendimui (t.y., projekto įgyvendinimui) būtinos Europos Sąjungos paramos lėšos. Projektas atitinka ir neprieštarauja horizontaliesiems principams: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių, nediskriminavimo (veiklose galės dalyvauti nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (universalus dizainas, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas) užtikrinimą ir dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeistos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos ir projektas neprieštaraus Chartijos nuostatoms pagal 2016-07-23 Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas).