Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 metų plano (toliau – Plano) 261 p. nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas tinkamai paruošti pakartotinai naudoti ir perdirbti, t. y. savivaldybės visiems komunalinių atliekų turėtojams turi užtikrinti atliekų surinkimo ir rūšiavimo galimybę, aprūpinti priemonėmis. Remiantis Planu siekdamos, kad būtų sukurta efektyviai veikianti komunalinių atliekų tvarkymo sistema, regionų plėtros tarybos ir savivaldybės turi iki 2027 m. išplėsti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (toliau – DGASA) tinklą – kaimo vietovėse įrengti po vieną DGASA ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų, o miestuose – vieną DGASA 10 km atstumu tarp tokių aikštelių arba aprūpinančią bent 40 000 gyventojų (Plano 2 priedo 2.2.1 papunktyje nurodyta priemonė). Atsižvelgiant į tai, Šiaulių regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plane numatyta įrengti papildomas (trūkstamas) DGASA savivaldybių parinktose vietose (Pakruojo, Kelmės ir Radviliškio rajonų savivaldybėse naujas DGASA; rekonstruoti/praplėsti Ventos DGASA) (4.2.3 priemonė). Šiuo metu Akmenės r. sav. teritorijoje veikia 2 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kuriose iš gyventojų surenkamos išrūšiuotos didelių gabaritų, statybos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos, tekstilės atliekos ir kt.: 1) Naujosios Akmenės DGASA Respublikos g. 84, Naujoji Akmenė ; 2) Ventos DGASA Miško g. 6B, Ventos k., Ventos sen., Akmenės r. Šios aikštelės aptarnauja Akmenės r. sav. teritorijos gyvenviečių (pvz. Akmenės, Ventos ir kt.) gyventojus. 2024 m. Akmenės r. sav. DGASA surinkta 1.782 tonų komunalinių (didelių gabaritų, statybos, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, tekstilės atliekų ir kt.) atliekų, tačiau didelė dalis jų savivaldybėje vis dar nėra išrūšiuojamos, t. y. patenka į mišrių komunalinių atliekų (toliau – MKA) sudėtį. Remiantis VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atliekamų MKA sudėties tyrimų duomenimis, Akmenės r. sav. mišriose atliekose vis dar randama ~ 4,9 proc. tekstilės ir 28,6 proc. inertinių ir kt. DGASA potencialiai galimų surinkti atliekų (iš viso 33,5 proc. nuo visų susidariusių MKA). Atitinkamai tai reiškia, kad 2024 m. iš Akmenės r. sav. teritorijoje susidariusių 3.824 tonų MKA apie 1.281 tonų sudaro didelių gabaritų, statybos, elektros ir elektroninės įrangos, tekstilės ir kt. atliekos, kurias būtų įmanoma atskirai išrūšiuoti ir surinkti DGASA. Pirminio rūšiavimo būdu neatskyrus šių atliekų, didėja MKA kiekis, dėl ko išauga poreikis šias atliekas apdoroti papildomomis priemonėmis – mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, deginimo įrenginiuose ar sąvartyne, o tai lemia didesnes tvarkymo sąnaudas ir mažesnį perdirbimo efektyvumą. Esami DGASA infrastruktūros pajėgumai savivaldybėje yra riboti ir ne visais atvejais užtikrina pakankamai patogias sąlygas gyventojams naudotis atliekų rūšiavimo paslaugomis. Nors infrastruktūra yra įrengta, jos techniniai sprendiniai, talpa ir išplanavimas ne visuomet atitinka faktinius atliekų srautus ir gyventojų poreikius. Dėl to susidaro situacijos, kai gyventojams sudėtinga operatyviai pristatyti didelių gabaritų, statybines, tekstilės ir kitas atliekas, ypač didesnio apkrovimo laikotarpiais. Nepakankamai išvystyta infrastruktūra sudaro prielaidas daliai atliekų patekti į mišrių komunalinių atliekų (MKA) srautą arba būti šalinamoms netinkamai, kas mažina rūšiavimo efektyvumą ir didina atliekų tvarkymo sistemos apkrovą bei finansines sąnaudas. Projektu siekiama išplėsti ir modernizuoti esamą DGASA infrastruktūrą, taip: a) pagerinant gyventojų naudojimosi sąlygas atliekų rūšiavimo infrastruktūra; b) sudarant prielaidas efektyviau atskirti didelių gabaritų, statybines, elektros ir elektroninės įrangos, tekstilės ir kitas atliekas; c) mažinant netinkamo atliekų šalinimo riziką; d) optimizuojant savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą, mažinant apdorojimo ir šalinimo sąnaudas. Projektu sprendžiama problema – nepakankamas esamos DGASA infrastruktūros pajėgumas ir funkcionalumas, ribojantis gyventojų galimybes efektyviai ir patogiai rūšiuoti atliekas.