Griežtėjantys tarptautinių organizacijų bei nacionalinių institucijų aplinkosauginiai reikalavimai, vis aktyviau skatinamas perėjimas prie neutralumo klimatui ir gamtai, augantis vietos bendruomenių įtraukimas į sprendimų priėmimą ir kitos globalios tendencijos reiškia, kad Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui (toliau – uostas) organizuojant tolesnę veiklą bei vykdant plėtrą labai svarbu planuoti tolesnį uosto vystymą, atsižvelgiant į aplinkos būklės gerinimą, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, išmaniųjų technologijų diegimą ir žmonių gyvenamosios bei darbo aplinkos gerinimą. Atsižvelgiant į tai, AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – KVJUD) misija – sutelkti dėmesį į ES žaliojo kurso gaires, kurti pridėtinę vertę Lietuvai, uosto klientams ir partneriams, aktyviai bendradarbiaujant su uosto bendruomene investuoti į tvarų uosto pramonės komplekso augimą, siekti išsaugoti ir gerinti uosto aplinkos būklę, mažinti uosto veiklos įtaką aplinkai. KVJUD 2023–2026 m. laikotarpio strateginio veiklos plano SSGG analizėje nurodyta, jog viena iš silpnybių – uosto naudotojų vykdoma tarši veikla uoste formuoja neigiamą uosto įvaizdį, institucijos, kontroliuojančios aplinkos apsaugą, turi nepakankamai administracinių įrankių daryti įtaką teršėjams. Viena iš galimybių – Europos Sąjungos politika, orientuota į taršos ir emisijų mažinimą, sudaro galimybes įgyvendinti su darniu vystymusi ir aplinkosauga susijusius projektus, dalinai juos finansuojant dotacijų lėšomis. Prie uosto taršos neabejotinai prisideda ir atliekų surinkimo laivų naudojamo dyzelino išskiriama anglies dioksido (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų - ŠESD) emisija. Šiuo metu iš atplaukiančių į uostą laivų atliekų surinkimo paslaugą uoste teikia atliekų tvarkymo operatoriai UAB „Parsekas“, UAB „Barocenas“, AB „Klaipėdos nafta“ – paslaugų teikėjai, su kuriais KVJUD yra pasirašiusi uosto sanitarinių paslaugų teikimo sutartis ir, kurie užtikrina laivuose susidarančių atliekų surinkimą, valymą ir galutinio šalinimo organizavimą bei uosto priėmimo priemonių adekvatumą. Paslaugos teikiamos 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Eksploatuojami du atliekų surinkimo laivai išskiria 670,14 t ŠESD per metus. Taip pat išaugusios energetinių resursų kainos sukuria dar vieną problemą – ženkliai padidėja atliekų surinkimo paslaugos teikimo savikaina. KVJUD yra pasirašiusi atliekų surinkimo laivo statybos sutartį su UAB „Western Baltic Engineering“, veikiančia pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB Vakarų Baltijos laivų statykla, pagal kurią galima įsigyti H2-Variklio sumontavimą atliekų surinkimo laive. Planuojama, jog tokio laivo eksploatacija prasidės nuo 2025 m. pradžios. Su UAB „Klaipėdos paslaugos“ (toliau – KLAP) yra pasirašyta preliminarioji „žaliojo“ vandenilio pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurios 2023-04-17 papildymą KLAP įsigys iki 45 000 kg „žaliojo“ vandenilio per metus. Tai maksimalus planuojamas pirkti „žaliojo“ vandenilio kiekis. Realiai KLAP pirks pagal konkretų poreikį kiekvienais metais, atsižvelgiant į turimų autobusų kiekį. Šio kiekio (45 000 kg) pilnai pakaktų aprūpinti KLAP planuojamus pirkti vandeniliu varomus autobusus: 1 autobusui 2025-2026 m., 2027-2028 m. – 2 autobusams, 2029 m. – 12 autobusų, 2030 m. – 15 autobusų. Šio inicijuojamo projekto dėka bus išspręstos šios problemos: 1. Atliekų surinkimo paslaugą teikiančios įmonės atliekų surinkimo laivo naudojamo dyzelino išskiriamos ŠESD emisijos eliminiavimas pradėjus eksploatuoti KVJUD nuosavą atliekų surinkimo laivą, varomą elektra ir „žaliuoju“ vandeniliu, kuris ŠESD emisijų negeneruoja. 2. KLAP autobusų naudojamo dyzelino išskiriamos ŠESD emisijos sumažėjimas pradėjus eksploatuoti vandeniliu varomus autobusus. 3. Kitų sunkiųjų ir lengvųjų transporto priemonių naudojamo dyzelino išskiriamos ŠESD emisijos sumažėjimas. Sprendimas: Projekto įgyvendinimo metu numatoma įrengti 1 (vieną) vandenilio pildymo punktą (H350/H700), kurio maksimalus paros užpildymo našumas yra 1 000 kg. Dėka šio pildymo punkto, KVJUD sumažins ŠESD emisiją 670,14 tonomis per metus 2026-2029 m. laikotarpiu, 1340,28 tonomis 2030 m., KLAP – 69 tonomis 2026 m., 138 tonomis 2027-2028 m. laikotarpiu, 828 tonomis 2029 m., 1035 tonomis 2030 m. Kitų sunkiųjų ir lengvųjų transporto priemonių savininkų, vartosiančių vandenilį kaip kurą, ŠESD sumažėjimas prognozuojamas: 2026-2028 m. – 3 022 t, 2029 m. – 2 267 t, 2030 m. – 1 007 t. Projekto investicijomis bus mažinamos ŠESD emisijos ne tik uosto teritorijoje, pačioje Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje. Projektu siekiama prisidėti prie 2021-2030 m. Nacionalinio pažangos plano (NPP), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998, 6 tikslo „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ bei jam pasiekti nustatyto 6.1 uždavinio „Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą“ įgyvendinimo. Investicijų projekte numatyta veikla šalins 1 problemos „Transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje“ priežastį – trūksta alternatyviųjų degalų įkrovimo / papildymo infrastruktūros. Įgyvendinamas projektas atitinka EGADP reformos „Judame neteršdami aplinkos“ investicijos tikslą „Transporto priemonių įkrovimo / alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūros įrengimas“ ir siekiamą rezultatą „Įrengtų ir paslaugas teikiančių viešųjų suslėgtų biodujų ir vandenilio pildymo punktų skaičius“. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami HP ir nustatyti reikalavimai dėl atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi. Projekte nėra numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises (orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingos teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos).