Vilnius - Klaipėda geležinkelių linijos prioritetinių pervažų modernizavimas Įgyvendinama

Pagrindinė projektu sprendžiama problema – nepakankamas saugos lygio užtikrinimas geležinkelio pervažose (toliau – geležinkelio pervažos arba pervažos). Šiuo metu turimi pervažų infrastruktūros trūkumai ir neatitikimas šiuolaikiniams geležinkelio mazgams taikomiems reikalavimams, lemia ribotą pervažų pralaidumą ir nepakankamą saugumo užtikrinimą šiuose objektuose - IXB transporto koridoriaus prioritetinėse geležinkelio pervažose: 1) Pervaža Gimbogala - Radviliškis (188+631 km); 2) Pervaža Lentvaris - Vievis (22+593 km); 3) Pervaža Radviliškis - Šilėnai (202+386 km); 4) Pervaža Radviliškis - Šilėnai (196+902 km); 5) Pervaža Radviliškis - Šilėnai (194+757 km); 6) Pervaža Gimbogala - Radviliškis (192+108 km); 7) Pervaža Kyviškės - Kena (24+629 km); 8) Pervaža N. Vilnia - Kyviškės (11+882 km); 9) Pervaža Kyviškės - Kena (21+544 km) 10) Pervaža Gimbogala - Radviliškis (190+935 km). Esamos geležinkelio pervažų saugos priemonės nepanaikina pervažų naudotojų ir LTG darbuotojų patekimo galimybės į pervažas bet kuriuo metu (turėtų būti priešingai – esant traukinio pavojui, į pervažas turėtų būti labai sudėtinga ir praktiškai neįmanoma patekti) ir nesumažina pervažų rizikingumo ir nesaugumo. Pažymėtina, kad geležinkelio pervažų naudotojai ir LTG darbuotojai identifikuoti kaip rizikingiausios grupės, patenkančios į eismo įvykius / žūstančios / sužalotos pervažose. Remiantis 2014–2021 m. LTG duomenimis, geležinkeliuose žuvo 109 ir buvo sužaloti 77 žmonės. Ketvirtadalis visų nelaimingų atsitikimų ir žūčių įvyko geležinkelio pervažose. Remiantis 2022 m. LTG duomenimis, geležinkeliuose žuvo 5 žmonės, 3 iš jų įvyko pervažose. Pagal bendrovės turimą informaciją bei remiantis tarptautinių organizacijų tyrimais, išskiriamos šios pagrindinės eismo įvykių geležinkelio pervažose priežastys: 1) Nežinojimas, kaip saugiai elgtis šalia geležinkelio, ir kaip saugiai kirsti geležinkelių kelius, gresiančio pavojaus neįvertinimas, geležinkelio kirtimas neleistinoje vietoje, siekiant sutaupyti laiko ar iš smalsumo (pažeidimas daugiausia būdingas vaikams) arba alternatyvių būdų kirsti geležinkelį nebuvimas dėl pėstiesiems pritaikytos infrastruktūros trūkumo; 2) pervažų įrengimo ir naudojimo bei Kelių eismo taisyklių nesilaikymas: įvažiuojama/įeinama į geležinkelių pervažą/perėją esant draudžiamam šviesoforo ar geležinkelių pervažos budėtojo signalui, kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis; 3) apvažiuojamos kitos transporto priemonės, sustojusios prieš geležinkelių pervažą praleisti traukinio; 4) savavališkai pakeliama arba apvažiuojama kelio užtvara. Numatytų geležinkelio pervažų modernizavimas ir saugos sistemų įrengimas leis užtikrinti tinkamą pervažų stebėseną ir kad į pervažas artėjant traukiniui nebūtų galima patekti, taip sumažinant prielaidų, kai susidaro sąlygos eismo įvykiams pervažose. Siekdama užtikrinti visuomenės ir bendrovės darbuotojų saugumą, išvengiant su geležinkelių transportu susijusių eismo įvykių, mirčių bei sunkių sužalojimų, projekto vykdytojas įgyvendina prioritetinių pervažų modernizavimo programą. Programoje numatyta pervažose įdiegti papildomas inovatyvias saugumą didinančias priemones ir taip užtikrinti saugų traukinių, autotransporto priemonių, pėsčiųjų ir geležinkelio darbuotojų eismą geležinkelių keliuose ar juos kertant per pervažas. Vertintina, kad augant keleivių judumui, didėjant krovinių srautams (tiek autokeliais, tiek geležinkeliu), eismo įvykių, žūčių ir traumų skaičius geležinkelių ir autokelių sandūros vietose taip pat gali augti. Nesprendžiant problemos ir nedidinant saugumo intensyviausiose pervažose, kur susiduria automobilių ir geležinkelių transportas bei vyksta intensyvus pėsčiųjų eismas, galimas nelaimingų atsitikimų / žūčių / sužalojimų, pervažų naudotojui / -ams susidūrus su pravažiuojančiu traukiniu, skaičiaus augimas. Atkreiptinas dėmesys į kitą sprendžiamą pervažų pralaidumo problemą – tai eismo dalyvių prastovos ir laiko sugaišimas prie pervažų. Prognozuojant pervežamų krovinių ir keleivių kiekio augimą IXB transporto koridoriuje, tikėtinas per pervažas pravažiuojančių traukinių skaičiaus augimas ir su tuo susijęs pervažų uždarymas bei automobilių prastovų prie uždarytų pervažų laiko augimas. Taip pat su tuo susijęs pervažų pralaidumo mažėjimas. Pervažų infrastruktūra, neatitinkanti techninių reikalavimų ir dabartinių projekto vykdytojo ir visuomenės poreikių, ne tik kelia saugumo riziką, bet taip pat užkerta kelią techninių parametrų gerinimui, siekiant sumažinti prastovų prie pervažų laikus, dėl ko geležinkelių transportas gali nukentėti konkurencinėje kovoje prieš automobilių, oro ir jūros transportą. Modernizuojant pervažas, bus didinamas jų pralaidumas, taip mažės eismo dalyvių prastovos ir laiko sugaišimas, kadangi modernizuotose pervažose bus įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, padidės geležinkelių ir kelių transporto eismo saugumas prioritetinėse pervažose, dėl to mažės geležinkelio avarijų ir nelaimingų atsitikimų tikimybė, pagerės bendra pervažų saugumo ir eismo valdymo sistemos parengtis, dėl kurios sumažės traukinių vėlavimų skaičius ir mastas, išaugs IXB transporto koridoriaus pralaidumas. Pažymėtina, kad modernizuojant pervažas bus įrengiamos pėsčiųjų perėjos su eismo organizavimui skirtais pėsčiųjų perėjos šviesoforais. Įrengus pėsčiųjų perėjos signalizaciją, bus užtikrinama apsauga nuo patekimo į pavojingą pervažos teritoriją neleistinu ir gyvybei pavojingu metu. Projektas atitinka Nacionalinės susisiekimo plėtros 2022–2030 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, numatyto 5 tikslo, 5.3 uždavinio „Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą“ ir 5.4 uždavinio „Gerinti skaitmeninį junglumą ir didinti susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą bei sektoriaus kuriamą vertę“ kryptį ir keliamą problematiką. Inicijuojamu pervažų modernizavimo projektu siekiama padidinti eismo saugumą, atsižvelgiant į besikeičiančius visuomenės įpročius bei poreikius (informacinių technologijų vartojimo populiarumą ir dėl to kylančias išsiblaškymo eisme, neatidumo problemas). Neįgyvendinus projekto, nebūtų užtikrintas saugus traukinių, autotransporto priemonių, pėsčiųjų ir geležinkelio darbuotojų eismas geležinkelių keliuose ir juos kertant per pervažas, nebūtų išspręstos 2022–2030 metų Plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Susisiekimo plėtros programoje įvardijamos problemos (2-oji problema „Lietuvoje eismo saugos lygis žemesnis negu ES vidurkis“) priežastys – inžinerinių eismo saugumo priemonių ir sprendinių trūkumas, esamos infrastruktūros dažnas saugumo parametrų neatitikimas reikalavimams.