Visagino miesto vietos plėtros strategijos 2024–2029 metams (toliau – Strategija) analizėje yra akcentuojami Visagino savivaldybėje vykstantys nepalankūs demografiniai pokyčiai. Nors Visaginas Utenos apskrityje yra viena iš savivaldybių, kurioje gyventojų skaičius pastaruoju laikotarpiu nemažėja, tačiau 2018-2023 m. laikotarpiu vaikų dalis Visagine sumažėjo 16,4 proc., darbingo amžiaus žmonių – 4,5 proc., o vyresnių nei 65-erių metų gyventojų padaugėjo net 19,1 proc. Šiuo metu pagyvenusių žmonių dalis Visagino savivaldybėje jau viršija Lietuvos vidurkį (Strategijos SSGG analizės R2 rodiklis). Visaginas iš jauniausio Lietuvos miesto tapo greičiausiai Lietuvoje senstančiu miestu. Jei 2001 m. 100 vaikų iki 15 m. tekdavo 24 pagyvenę asmenys, tai 2022 m. – jau 181 pagyvenęs asmuo. Ir tendencija tęsiasi. Teikiamo projekto kontekste svarbi yra dar viena Strategijos analizėje identifikuota problema – menkas valstybinės kalbos mokėjimo ir vartojimo lygis daugiatautėje ir rusakalbėje Visagino bendruomenėje, ypač – vyresniojo amžiaus asmenų. 2021 m. surašymo duomenimis Visagino savivaldybėje gyveno 47,4 proc. rusų, 20,1 proc. – lietuvių, 10,2 proc. – lenkų, 9,6 proc. – baltarusių, 5,2 proc. – ukrainiečių tautybės atstovų. Iš viso savivaldybėje priskaičiuojama kelios dešimtys skirtingų tautybių gyventojų (R4 rodiklis). Visgi Visagino bendruomenė yra vadinama rusakalbe, kadangi, kaip nurodyta Strategijos analizėje, kalbinė padėtis Visagine yra mažiau poliarizuota, nei deklaruojama tautybių: 67,0 proc. gyventojų gimtąją kalbą nurodė rusų, tik 19,6 proc. – lietuvių, dar 26,2 proc. gyventojų nurodė mokantys rusų kalbą kaip užsienio ir/arba kasdienio susikalbėjimo kalbą. Tik 37,8 proc. gyventojų nurodė mokantys valstybinę kalbą, o vertinant tik vyresnių nei 65-erių metų gyventojų valstybinės kalbos mokėjimą, šis rodiklis yra dar 2,5 karto mažesnis. Esant abiem aukščiau nurodytiems veiksniams, Visagino savivaldybėje yra susiformavusios sąlygos, didinančios rusakalbių senyvo amžiaus gyventojų atskirtį. Artimiausių metų statistiniai rodikliai prognozuoja, kad demografinė situacija negerės, pagyvenusių žmonių dalis dar didės. Visagino senyvo amžiaus gyventojai, nemokantys lietuvių kalbos, pasineria į dar didesnę socialinę atskirtį nei kitose šalies savivaldybėse gyvenantys senyvo amžiaus asmenys. Pagal LR teisės aktus mokymasis visą gyvenimą finansuojamas tik iki 64 metų amžiaus. Vadinasi, vyresnio amžiaus Visagino gyventojai, norintys mokytis valstybinės kalbos, tai gali daryti savo asmeninėmis lėšomis (pensinio amžiaus asmenims tai nėra paprasta) arba įsitraukti į NVO įgyvendinamas programas, kokios yra vykdomos Visagino trečiojo amžiaus universitete (toliau – VTAU). VTAU – viešosios naudos NVO, dirbanti su vyresniojo amžiaus visaginiečiais neformaliojo suaugusiųjų švietimo, kultūros, fizinio aktyvumo, sveikatinimo, socialinėje, savanoriškos veiklos vykdymo, pilietiškumo ugdymo, atstovavimo vyresniojo amžiaus gyventojų interesams srityse. Strategijoje yra akcentuojama, kad Visagino savivaldybėje yra stiprus nevyriausybinių organizacijų sektorius, turintis projektų įgyvendinimo ir viešųjų paslaugų teikimo patirties (R15), analizėje tarp pavyzdžių yra minimas ir VTAU. Teikiamu projektu VTAU prisidės prie Strategijos 1.1 uždavinio – „Įgyvendinti Visagino bendruomenės inicijuojamas veiklas, skirtas gyventojų esamai socialinei atskirčiai mažinti“ 1.1.2 veiksmo „Organizuoti sociokultūrinių paslaugų teikimą Visagino miesto tikslinių grupių atstovų poreikiams patenkinti“. VTAU gavus finansavimą šiame projekte numatytoms sociokultūrinėms veikloms vykdyti, bus užtikrinta galimybė prisidėti prie tikslinės grupės asmenų socialinės atskirties mažinimo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus demografinius rodiklius, kurie aiškiai rodo, kad senyvo amžiaus asmenų Visagino savivaldybėje skaičius ir dalis nuo bendro gyventojų skaičiaus didėja ir didės, VTAU vykdomų sociokultūrinių veiklų ir teikiamų socialinių paslaugų poreikis didėja. Projektu planuojama aptartas tikslinės grupės problemas spręsti įgyvendinant tokius uždavinius: 1. Organizuoti ir vykdyti sociokultūrines veiklas tikslinės grupės asmenims VTAU fakultetuose, tarp jų ir valstybinės kalbos mokymo(si), bendravimo valstybine kalba (atitinka Aprašo 2.1.1.1 p. veiklas). 2. Įtraukti socialinę atskirtį patiriančius visaginiečius į socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimo renginius VTAU (atitinka Aprašo 2.1.1.3 p. veiklas). 3. Skatinti savanorišką veiklą pritraukiant ir apmokant savanorius bei koordinuojant jų veiklą (atitinka Aprašo 2.1.5 p. veiklas). VTAU įgyvendinamų veiklų dėka bus ne tik suteiktos galimybės to norintiems senyvo amžiaus rusakalbiams mokytis valstybinės kalbos, bet ir kuriama kalbinė aplinka, padedanti įveikti kalbinius barjerus ir skatinanti drąsiau vartoti lietuvių kalbą nors ir minimaliu lygiu. Taip pat bus patenkinti kiti tikslinės grupės poreikiai: - socializuojančios aplinkos kūrimas: pasikeitus socialiniam statusui visuomenėje (sulaukus senatvės pensijos amžiaus, nutrūkus darbo santykiams, sumažėjus pajamoms), yra būtinas kompensuojantis statusas bendruomenėje (-se), kad asmuo nepasitrauktų iš įprastos jam socializuojančios aplinkos, liktų sąlyginai aktyvus ir jaustųsi reikalingas; - pagal amžiaus galimybes į(si)traukimas į sociokultūrines veiklas: dėl senatvės silpnėjanti sveikata, ligos, mažėjantis fizinis pajėgumas, kylančios psichologinės problemos, vienatvė, artimųjų netektis – faktoriai, vedantys į nusivylimą, užsidarymą namų erdvėje, saviizoliaciją/atskirtį. Kovoti su tuo, tam nepasiduoti, iš to išeiti gali padėti naujai atrasta bendruomenė (kurioje asmuo jaučiasi saugus, kurioje jis yra pastebimas ir laukiamas), aktyvus bendravimas su panašius iššūkius išgyvenančiais bendraamžiais, drauge su jais įsitraukimas į pažinimo, kūrybines, fizinio aktyvumo ir kitas veiklas; - sociokultūrinę integraciją skatinančių sąlygų kūrimas: kaip buvo minėta aptariant problematiką, didžioji tikslinės grupės dalis yra rusakalbiai, o tai ribojo ir riboja jų galimybes pažinti Lietuvą, užmegzti santykius su kitų šalies savivaldybių gyventojais, ugdyti atvirumą. Situacija tapo dar aštresnė Rusijos karo Ukrainoje kontekste. Tai didelis barjeras jų integracijai, todėl organizuotos, tikslinei grupei saugios pažintinės, kultūrinės išvykos į kitas Lietuvos savivaldybes, susitikimai su jų senyvo amžiaus gyventojais – tai būdas įveikti kalbinius, kultūrinius, socialinius, psichologinius barjerus. Siekiami rezultatai: 1. Į sociokultūrines veiklas VTAU fakultetuose bus įtraukta ne mažiau kaip 35 senyvo amžiaus visaginiečiai, kas sumažins jų socialinę atskirtį. 2. Dviejuose iš fakultetų ne mažiau kaip 12 tikslinės grupės asmenų mokysis valstybinės kalbos bei kūrybines veiklas vykdys bendravimą valstybine kalba skatinančioje aplinkoje, kas sumažins jų kalbinę-socialinę atskirtį. 3. Į socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimo renginius VTAU įtrauks ne mažiau kaip 42 tikslinės grupės visaginiečiai, jie ne tik sužinos, bet ir patirs, kokias galimybes teikia įsitraukimas į VTAU bendruomenę ir veiklas, kurs socialinius ryšius. 4. Į savanorišką veiklą bus įtraukta ne mažiau kaip 7 asmenys (jie bus apmokyti, jų veikla organizacijoje bus koordinuojama). 5. Ne mažiau kaip 40 proc. dalyvių dalyvaus veiklose ir projektui pasibaigus. Projekto įtaka ir atitiktis horizontaliesiems principams ir ES pagrindinių teisių chartijos reikalavimams: 1. Klimato kaitai, gamtos išteklių naudojimui, aplinkos taršai, biologinei įvairovei ir ekosistemai projekto veiklos reikšmingos neigiamos įtakos neturės, kadangi nenumatoma, kad įgyvendinant veiklas galėtų išsiskirti ŠESD (nebus perkama buitinė ar kita elektros įranga, technika). 2. Bus taikomi universalaus dizaino principai. Bus užtikrintas infrastruktūros, kur vyks veiklos, aplinkos, informacijos prieinamumas ir lygios galimybės visiems, nediskriminavimas dėl lyties, amžiaus, tautybės, pilietybės, kalbos, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios ir kt.: projekto aktuali tikslinei grupei informacija bus skelbiama lietuvių ir rusų kalbomis, informacija, atsižvelgiant į tikslinės grupės įgūdžius, viešinama ne tik elektroninėje erdvėje, bet ir silpnaregiams pakankamo dydžio šriftu spausdinta iškabinama VTAU patalpose bei vietose, kur dažniau lankosi tikslinės grupės asmenys. Kviečiant į projekto veiklas nebus nurodytų jokių apribojimų, išskyrus tikslinei grupei taikomą amžiaus kriterijų. Registruojant į veiklas dalyvius bus klausiama apie jų kalbinius poreikius. Veiklos bus vykdomos dviem kalbomis – lietuvių, rusų. Veiklos bus vykdomos patalpose, kur yra įrengtas keltuvas ar pandusas judėjimo negalią turintiems asmenims, ryškiai pažymėti laiptai, I aukšte įrengtos sanitarinės patalpos. VTAU turi įsigijusi keičiamo aukščio stalus, skirtingo aukščio kėdes, todėl bus galimybė dalyviams sukurti maksimaliai patogią veiklų aplinką. Asmenims, kuriems bus reikalinga individuali pagalba/palydėjimas veiklų metu, bus priskirtas savanoris-padėjėjas. 3. Bus laikomasi inovatyvumo/kūrybingumo principo: įgyvendinant projekto veiklas bus vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, naudojamasi turimomis technologijomis, pasirenkami ir išbandomi inovatyvūs veiklų modeliai (pvz., VTAU tikslinei grupei adaptuotas „Kultūros paso“ modelis).