Siekiant užtikrinti Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 10.3.2 priemonės „Padidinti duomenų analitikos potencialą ir optimizuoti rizikingų subjektų profiliavimą, visų pirma siekiant pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio mažinimo, įdiegti reikalingas organizacines ir technines priemones“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) įpareigota išplėtoti metaduomenų bazę, kad ji būtų tinkama naudoti šalies finansinėms institucijoms. Investicijų projektas „Valstybinės mokesčių inspekcijos (ir kitų finansinių institucijų) metaduomenų bazės plėtra“ yra sudėtinė Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje vykdomo projekto „Duomenų analitikos potencialo padidinimas ir rizikingų objektų profiliavimo optimizavimas“ dalis. Valstybinės institucijos, eksploatuojančios informacines sistemas, susidūrė su Duomenų valdymo problema. Siekiant valdyti institucijos duomenis, reikia žinoti duomenų tarpusavio priklausomybes, sąsajas tarp procesų ir turimos programinės įrangos, duomenų kilmę, nekokybiškų duomenų poveikį įstaigos veiklai. Nuo 2018 metų valstybinės institucijos pabandė inventorizuoti duomenis informacinėse sistemose, nustatyti duomenų „žemėlapį“. Tai buvo vykdoma apklausos būdu duomenis surenkant MS Excel lentelėse. Apklausos būdas nėra efektyvus, nes, apibendrinus surinktą informaciją, dažnai ji jau nebebūna aktuali, nes informacinės sistemos yra modifikuojamos, jos kinta, keičiasi ir saugojamų, apdorojamų duomenų apimtys ir pobūdis. Duomenų valdymo proceso pagrindinis tikslas: užtikrinti priimtiną, tinkamą institucijai duomenų kokybę. Sugebėti vertinti nekokybiškų duomenų poveikį įstaigos veiklai. VMI metaduomenų bazė - tai įrankis, skirtas Duomenų valdymo procesui organizuoti, viešojo administravimo funkcijoms valdyti. Klaidos duomenyse daro didžiausią įtaką darbo sąnaudoms, įvaizdžiui, analitikai. Reikia pabrėžti, kad VMI analitika tampriai susijusi su PVM surinkimu. VMI duomenų kokybės pagerinimas pagerintų ir PVM surinkimą šalyje. Neįgyvendinus Projekto duomenų valdymo procesas nebūtų vykdomas (klaidos duomenyse būtų taisomos įprastiniu būdu), tačiau įvertinus informacinių sistemų skaičiaus ir apimčių augimo, duomenų gavimo / teikimo sutarčių skaičiaus augimo tendencijas neišvengiamai ilgėtų paslaugų fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo laikas, augtų paslaugų teikimo savikaina, nes reikės daugiau personalo klaidų išsiaiškinimui ir taisymui, nukentėtų teikiamų paslaugų kokybė, nukentėtų administraciniai gebėjimai, nes būtų nepriimtini analitikos rezultatai. Projektas lygiagrečiai bus įgyvendinamas LR finansinėse institucijose (LR finansų ministerijoje, Muitinės departamente, Socialinio draudimo fondo valdyboje prir Socialinės apsaugos ministerijos). LR finansinėse institucijose bus naudojama vieninga duomenų valdymo proceso organizavimo, metaduomenų bazių projektavimo metodika. Tai leis, esant reikalui, keistis metaduomenimis, eksportuoti juos į šalyje kuriamą metaduomenų repozitoriumą, perduoti metaduomenis kartu su duomenimis Valstybės duomenų agentūrai. 1-1. Atlikus metaduomenų paklausos analizę paaiškėjo, kad VMI prie FM nepakankamas dėmesys yra skirtas duomenų valdymo procesui. Šis procesas pradedamas organizuoti tik dabar. 2-2. Įrankių duomenų valdymui – metaduomenų bazių - valstybinės institucijos neturės dar ateinančius 6-10 metų. 3-3. Įgyvendinus antrąjį VMI metaduomenų plėtros etapą, VMI galės pilnai organizuoti duomenų valdymo procesą. Taip pat Sodra, Muitinė ir finansų ministerija turės įrankį duomenų valdymui. 4-4. Pasiūlos-paklausos analizė atskleidė, kad metaduomenų bazių poreikis valstybinėse institucijose yra, tačiau dėl lėšų stokos buvo kuriamos laikinos ‚nuotraukos‘, pavadintos žemėlapiais, MS Excel lentelėse. Tai buvo vykdoma apklausos būdu ir tokia ‚nuotrauka‘ buvo labai trumpaamžė. Įgyvendinant pirmąjį VMI metaduomenų bazės projekto etapą (0,6 mln. Eurų) didžioji investicijų dalis (per 70 %) buvo skirta metaduomenų bazei palaikyti, reikalingos programinės įrangos instaliacijai, konfigūravimui, sisteminių programinių produktų tarpusavio suderinimui. Programinės įrangos licencijų kaina sudarė 35 000 eurų. Dabar esanti metaduomenų bazė turi minimalią apimtį, kuri leidžia toliau ją vystyti. Po VMI metaduomenų bazės plėtros antrojo etapo tikimasi, kad metaduomenų bazės apimtis išaugs iki 8-9 kartų: 1. Nauji objektai metaduomenų bazėje VMI; 2. Papildomai metaduomenys trims finansinėms institucijoms. Metaduomenų bazių kūrimo poreikiui turi įtakos keli veiksmai: 1) Informacinių sistemų valstybiniame sektoriuje kiekio didėjimas; 2). Integralumo lygio (ar duomenų mainų srautų) padidėjimas tarp informacinių sistemų; 3) viešajame sektoriuje kaupiamų duomenų apie fizinius, juridinius asmenis, Valstybės turtą (tiek materialųjį, tiek nematerialųjį) ir k.t. kiekio padidėjimas. Šiuos veiksnius gana lengva nustatyti, nes yra aiškios viešojo sektoriaus informacinių sistemų plėtros tendencijos, o metaduomenų bazių poreikį sąlygos augančio duomenų kiekio valdymo poreikis: o Per pastaruosius 5 metus VMI sukurta i.MAS informacinė sistema, kurią sudaro posistemiai i.SAF, i.VAZ, i.SAF-T. i.APS, i.KON, i.MAMC. Kuriama i.EKA posistemė. VMI saugomų / apdorojamų duomenų apimtis, įdiegus šias sistemas, išaugo dvigubai. o VMI yra sudariusi daugiau nei 640 duomenų gavimo / teikimo sutarčių su juridiniais asmenimis. Prognozuojama, kad jau per ateinančius 3 metus turėsime apie 1000 tokių sutarčių. Valstybinio sektoriaus informacinėse sistemose saugomų duomenų kiekis per 5 metus padidėja dvigubai. Projektu prisidedama prie įgyvendinant 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 04-001-08-05-02 „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“ įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 1.6.6 „Išmanusis mokesčių administravimas siekiant sparčiau mažinti PVM atotrūkį“. Projektas išlaiko reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių, nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą.