VPSP naudojimo integracijos į strateginio valdymo sistemą galimybių vertinimas Įgyvendinama

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (toliau – VPSP) yra vienas iš būdų pritraukti privatųjį kapitalą valdžios subjektų investicijų projektams finansuoti, tačiau šis alternatyvus viešųjų investicijų finansavimo šaltinis nėra tinkamai integruotas į strateginio valdymo sistemą – nėra nustatytos VPSP taikymo, planavimo ir įgyvendinimo ciklo sąsajos su įvairaus lygio strateginio valdymo dokumentais, todėl VPSP projektai inicijuojami chaotiškai, nebūtinai strategiškai svarbiausiose valstybės veiklos srityse arba srityse, kuriose ilgą laiką stokojama finansavimo, VPSP iniciatyvos nutrūksta bet kuriame projekto rengimo etape nepaisant projekto dalyvių patirtų sąnaudų, o tokia praktika neigiamai veikia Lietuvos VPSP rinkos patrauklumą bei sudaro Lietuvos viešojo sektoriaus, kaip nepatikimo partnerio įvaizdį vietinėje ir tarptautinėje rinkoje. Nenuoseklus ir netvarus VPSP būdo taikymas mažina galimybes pritraukti daugiau privačių lėšų strateginių tikslų įgyvendinimui. Projekto veiklomis siekiama nustatyti reguliavimo pokyčius, kurie leistų VPSP naudoti kaip tvarų viešųjų investicijų įrankį, turintį aiškią vietą visoje investicijų planavimo sistemoje ir nuoseklius įgyvendinimo procesus, o tai, tikimasi, paskatintų privataus kapitalo pritraukimą į infrastruktūros vystymą ir viešųjų paslaugų teikimą sprendžiant plėtros programoje iškeltą problemą. Projekto įgyvendinimo metu numatyta parengti VPSP būdo taikymo tvarumo ir aplinkos gerinimo studiją ir jos pagrindu nustatyti VPSP reguliavimo pokyčius, pateikiant pasiūlymus LR Finansų ministerijai reguliacinių veiklų įgyvendinimui (teisės aktų, reglamentuojančių VPSP, rengimui). Projekto veiklos prisideda prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – NKL) plano „6. Veiksmingasis viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos“ komponento „6.6. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas“ reformos „Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės skatinimas“ F.1.3.4 papriemonės 152-153 rodiklių įgyvendinimo ir pilna apimtimi įgyvendina tarpinį rodiklį dėl galimybių studijos parengimo. Projekto veiklos atsižvelgiant į savo pobūdį neturi neigiamo poveikio lygių galimybių horizontaliajam principui ar kitoms Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ar Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatose apibrėžtoms teisėms, laisvėms ir kitiems apibrėžtiems principams.