Projektas sprendžia Marijampolės miesto vietos veiklos grupės 2024–2029 m. vietos plėtros strategijoje aiškiai identifikuotas problemas – sociokultūrinių ir užimtumo paslaugų trūkumą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims (SI-1, SI-4, SI-6, SI-11, SI-12) bei ekonominio aktyvumo paskatų, įskaitant socialinio verslo kūrimą ir plėtrą, trūkumą (SI-2, SI-3, SI-26, SI-27, SI-28) , tiesiogiai prisidėdamas prie strategijos 1 tikslo „Skatinti socialinę atskirtį patiriančių gyventojų integraciją į visuomenę“ ir 1.3 uždavinio „Skatinti socialinio verslo kūrimąsi ir plėtrą“ įgyvendinimo. Strategijoje pabrėžiama, kad Marijampolės mieste didėja socialinę atskirtį patiriančių gyventojų skaičius, auga socialinių pašalpų gavėjų dalis, o bendruomenės apklausos rezultatai rodo, jog didžiausią atskirtį patiria vaikai iš socialinės rizikos šeimų ir socialinę atskirtį patiriantys suaugę asmenys, kuriems sudėtinga integruotis į švietimo sistemą, darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą . Marijampolės socialinių paslaugų plėtros dokumentuose papildomai konstatuojama, kad socialinių paslaugų poreikis savivaldybėje nuosekliai auga, tačiau didelė dalis teikiamų paslaugų yra orientuotos į problemų pasekmių mažinimą, o ne į ilgalaikį asmenų įgalinimą, įgūdžių stiprinimą ir integraciją, todėl susidaro sisteminė spraga tarp pagalbos ir realaus socialinio mobilumo didinimo. Projektas tiesiogiai sprendžia sociokultūrinių ir užimtumo paslaugų trūkumo problemą (SI-1, SI-4, SI-6, SI-11, SI-12), sukuriant nuolatines, prieinamas ir tikslinių grupių poreikius atitinkančias edukacines veiklas, orientuotas į praktinių skaitmeninių, kūrybinių ir gyvenimo įgūdžių ugdymą. Projekto metu įsigyta moderni kompiuterinė ir kita įranga sudarys sąlygas organizuoti kokybiškas, šiuolaikiškas ir patrauklias veiklas, kurios didins vaikų ir jaunimo įsitraukimą bei mažins jų socialinę atskirtį. Skirtingai nuo esamų fragmentiškų ar trumpalaikių veiklų, projektas užtikrins nuolatinį, struktūruotą užimtumą, orientuotą į ilgalaikį poveikį – kompetencijų ugdymą, savarankiškumo stiprinimą ir socialinių įgūdžių formavimą. Tokiu būdu bus sprendžiama ne tik veiklų trūkumo, bet ir jų kokybės bei prieinamumo problema, identifikuota strategijoje. Projektas taip pat sprendžia ekonominio aktyvumo paskatų ir socialinio verslo plėtros trūkumo problemą (SI-2, SI-3, SI-26, SI-27, SI-28), nes sukuriamas ir plėtojamas socialinis verslas, kuris veiks kaip ilgalaikis sprendimas vietos lygmeniu. Edukacinės veiklos ne tik ugdys tikslinių grupių kompetencijas, bet ir didins jų motyvaciją dalyvauti visuomenėje bei darbo rinkoje. Socialinio verslo modelis užtikrins veiklų tęstinumą po projekto, leis reinvestuoti pajamas į paslaugų plėtrą ir sudarys galimybes ateityje įtraukti daugiau socialinę atskirtį patiriančių asmenų. Tokiu būdu projektas ne tik reaguoja į esamas problemas, bet ir kuria tvarią sistemą, kuri ilgainiui mažins socialinę atskirtį ir didins ekonominį aktyvumą Marijampolės mieste. Projektas sprendžia šias problemas kompleksiškai – vienu metu didindamas paslaugų prieinamumą, jų kokybę ir tikslinių grupių kompetencijas. Tai leidžia pereiti nuo pasyvaus socialinės paramos modelio prie aktyvaus įgalinimo, kai asmenys ne tik gauna paslaugas, bet ir įgyja gebėjimus savarankiškai veikti, mokytis ir integruotis į darbo rinką. Pirmoji tikslinė grupė – nepalankias sąlygas turintys vaikai ir jaunimas, gyvenantys socialinę riziką patiriančiose šeimose, susiduriantys su socialiniais, ekonominiais, kultūriniais ir edukaciniais barjerais. Šiai grupei būdingas ribotas dalyvavimas neformaliojo ugdymo veiklose, menkesnis prieinamumas prie kokybiškų edukacinių paslaugų ir technologijų, dažnai – nepakankamas šeimos palaikymas ugdymosi procese. Strategijoje ir atliktose apklausose pabrėžiama, kad būtent šiai grupei labiausiai trūksta užimtumo veiklų, kurios būtų ne tik prieinamos, bet ir patrauklios, šiuolaikiškos bei orientuotos į praktinių įgūdžių ugdymą. Marijampolės socialinių paslaugų analizė rodo, kad dalis vaikų neturi galimybių kryptingai ugdyti savo gebėjimų, trūksta struktūruoto užimtumo, kuris padėtų formuoti socialinius įgūdžius, savarankiškumą ir atsakomybę. Tarptautiniai tyrimai dar labiau sustiprina šią problemą – PISA tyrimai rodo, kad žemesnio socioekonominio konteksto mokiniai Lietuvoje pasižymi reikšmingai žemesniais mokymosi pasiekimais ir rečiau dalyvauja papildomose ugdymo veiklose, o tai tiesiogiai didina jų socialinės atskirties riziką ateityje. Europos Komisijos ir EBPO analizės patvirtina, kad ankstyvas skaitmeninių, kūrybinių ir gyvenimo įgūdžių ugdymas yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių išvengti socialinės atskirties ir didinti asmens galimybes darbo rinkoje. Eurostato duomenimis, net 44 proc. ES gyventojų neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių, o tarp socialiai pažeidžiamų grupių šis rodiklis yra dar didesnis, kas rodo sisteminę kompetencijų stoką. Lietuvos Valstybės duomenų agentūros duomenys taip pat patvirtina, kad mažesniuose miestuose ir tarp socialinę atskirtį patiriančių gyventojų skaitmeninių įgūdžių lygis yra žemesnis nei šalies vidurkis (https://osp.stat.gov.lt). Tai reiškia, kad ši tikslinė grupė jau ankstyvame amžiuje susiduria su struktūriniu nepalankumu, kuris be intervencijos tik didėja. Antroji tikslinė grupė – socialinę atskirtį patiriantys suaugę asmenys, susiduriantys su motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka, ilgalaikiu nedarbu, žemu išsilavinimu, priklausomybėmis ar socialinių įgūdžių trūkumu. Strategijoje akcentuojama, kad ekonominio aktyvumo paskatų trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ši grupė lieka socialinės atskirties situacijoje. Marijampolės socialinių paslaugų plėtros analizė rodo, kad šiai grupei trūksta ne tik paslaugų, bet ir motyvuojančių, į veiklą orientuotų sprendimų, kurie skatintų jų įsitraukimą, pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą. Lietuvos užimtumo tarnybos duomenimis, ilgalaikiai bedarbiai ir ekonomiškai neaktyvūs asmenys dažniausiai neturi pakankamų skaitmeninių ir bendrųjų kompetencijų, kurios šiandien yra būtinos daugelyje darbo vietų. Lietuvos statistikos duomenys rodo, kad žemesnio išsilavinimo asmenys kelis kartus rečiau dalyvauja mokymosi visą gyvenimą veiklose, todėl jų galimybės prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių yra ribotos. Darbdavių apklausos patvirtina, kad vis labiau trūksta darbuotojų, turinčių universalius gebėjimus – skaitmeninį raštingumą, problemų sprendimą, gebėjimą mokytis ir dirbti komandoje, tačiau būtent šių kompetencijų dažniausiai stokoja socialinę atskirtį patiriantys asmenys. Tai rodo aiškų rinkos disbalansą – egzistuoja didelė kompetencijų paklausa, tačiau dalis gyventojų neturi galimybių jų įgyti. Strategijos rengimo metu atliktos apklausos atskleidė, kad tiek gyventojai, tiek socialinių paslaugų teikėjai aiškiai identifikuoja praktinių įgūdžių ugdymo trūkumą kaip vieną pagrindinių problemų – pabrėžiama, kad esamos veiklos dažnai yra per teorinės, trumpalaikės ir nepakankamai orientuotos į realius gyvenimo bei darbo rinkos poreikius . Taip pat akcentuojamas inovatyvių, technologijomis grįstų veiklų trūkumas, nors būtent tokios veiklos yra efektyviausios įtraukiant tikslines grupes. Tai rodo, kad problema yra ne tik socialinė, bet ir struktūrinė – paslaugų pasiūla neatitinka nei šiuolaikinių kompetencijų poreikio, nei tikslinių grupių realių galimybių ir motyvacijos. Projekto poreikis kyla iš šių problemų kompleksiškumo ir tarpusavio sąsajų – sociokultūrinių ir edukacinių veiklų trūkumas lemia žemą kompetencijų lygį, o žemas kompetencijų lygis riboja galimybes integruotis į darbo rinką ir visuomenę. Jei šios problemos nebus sprendžiamos, didės socialinė atskirtis, socialinių pašalpų poreikis, ilgalaikė priklausomybė nuo paramos, mažės ekonominis aktyvumas ir bendruomenės socialinė sanglauda. Projektas sprendžia šias problemas sistemiškai – plėtojant socialinį verslą ir kuriant inovatyvias, praktiniais įgūdžiais grįstas edukacines paslaugas, orientuotas į skaitmeninių, kūrybinių ir gyvenimo įgūdžių ugdymą. Investicijos į modernią įrangą leis užtikrinti aukštesnę paslaugų kokybę, jų patrauklumą ir prieinamumą, o socialinio verslo modelis užtikrins veiklų tęstinumą ir ilgalaikį poveikį. Tokiu būdu bus tiesiogiai sprendžiamos tiek sociokultūrinių veiklų trūkumo, tiek ekonominio aktyvumo stokos problemos, sukuriant tvarią, į poreikius orientuotą ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią sistemą Marijampolės mieste. Projekte nustatyti aiškūs, pamatuojami ir su vykdomomis veiklomis tiesiogiai susiję socialinio poveikio rodikliai: dalyvių, pagerinusių skaitmeninius ir (ar) kūrybinius įgūdžius, dalis, dalyvių, sėkmingai baigusių ugdymo programą, dalis bei dalyvių, kurie po veiklų tęsia mokymąsi, įsidarbina arba dalyvauja kitose ugdomosiose ar socialinėse veiklose, dalis. Šie rodikliai apima visą poveikio grandinę – nuo tiesioginio įgūdžių ugdymo rezultato iki ilgalaikio dalyvių aktyvumo ir integracijos, todėl leidžia objektyviai vertinti projekto efektyvumą. Detalus rodiklių pasirinkimo pagrindimas, jų matavimo būdai, skaičiavimo formulės ir planuojamos reikšmės pateikiami kriterijų pagrindimo lentelėje (priede). VŠĮ „Lispa“ nuo 2018 metų yra viena didžiausių neformaliojo švietimo tiekėjų informacinio raštingumo ir technologijų srityje Marijampolės apskrityje, o pagrindinė įmonės vykdoma veikla pagal EVRK – 85.59.00 „Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas“.