Projektu nagrinėjama investicijų kryptis apima viešąsias gėrybes – žaliąją infrastruktūrą. Įvairūs XXI amžiaus visuomenės iššūkiai, tokie kaip biologinės įvairovės mažėjimas, klimato kaita ir su tuo susiję potvynių bei sausrų pavojai, vandens telkinių tarša, dirvožemio degradacija ir panašios problemos, reikalauja tvaresnės žemės naudojimo politikos ir integruoto, ekosistemomis paremto planavimo. Žalioji infrastruktūra (toliau – ŽI) yra nauja koncepcija, palaikanti ekologinių principų integravimą į žemės naudojimo planavimą ir valdymą. Europos Sąjungos (toliau – ES) žaliosios infrastruktūros strategijoje ŽI apibrėžiama kaip „strategiškai suplanuotas natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų tinklas, kartu su kitais aplinkos objektais, suprojektuotas ir tvarkomas siekiant sudaryti sąlygas teikti įvairias ekosistemines paslaugas“. 2020 m. „Kurk Lietuvai“ atliktos 64 ekspertų iš 48 savivaldybių teritorijų planavimo, architektūros, žemėtvarkos ir urbanistikos, infrastruktūros ir turto skyrių apklausos rezultatai parodė , jog didžioji dalis respondentų (67 proc.) nesijaučia įgalinti/pajėgūs savarankiškai kelti su žaliąja infrastruktūra susijusius reikalavimus nuo pat vystomo projekto pradžios, o beveik pusė minėtos apklausos respondentų (43 proc.) mano, jog valstybė turėtų prisiimti pagrindinę atsakomybę už žaliosios infrastruktūros principų integravimą urbanizuotose teritorijose. Taip pat tyrimas išryškino, jog ekspertų nuomone, pagrindinė problema žaliosios infrastruktūros vystyme/priežiūroje yra finansavimo trūkumas (71,4 proc.). Taip pat 71 proc. respondentų atsakė, kad yra jaučiamas visuomenės aktyvus susidomėjimas žaliosios infrastruktūros gerinimu, o pačios žaliosios infrastruktūros kokybę mieste daugiausiai apklausoje dalyvavusių asmenų įvertintų 3 balais iš 5. Žaliosios infrastruktūros diegimas tampa vis svarbesnis ir atsižvelgiant į naujausius ES politikos pokyčius, įskaitant Europos žaliąjį susitarimą ir ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. Ženkli dalis ES lėšų laikotarpiui nuo 2021–2027 m. aplinkos ir klimato pokyčių srityje nukreiptos į investicijas į ŽI. 2023 m. Lietuvos Aplinkos ministras patvirtino Regioninės pažangos priemonės „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ finansavimo gaires. Šios priemonės tikslas yra didinti žaliosios infrastruktūros plotus urbanizuotose teritorijose, skiriant 38,8 mln. eurų, iš kurių 33 mln. eurų finansuojami iš Europos Sąjungos fondų. Įgyvendinus šią priemonę, bus patobulinta arba naujai sukurta iki 261 ha žaliosios infrastruktūros plotų miestuose ir miesteliuose. Toks finansavimas leis miestams ir miesteliams ne tik išsaugoti esamus želdynus, bet ir kurti naujas žaliąsias erdves, kurios taps gyvybiškai svarbiomis ekologinėmis ir socialinėmis struktūromis. 2022–2030 m. Klaipėdos regiono plėtros plane išskirta problema „Nepakankamas prisitaikymas prie klimato kaitos ir poveikio jai mažinimas“ ir giluminė priežastis „Nepakankamai išplėtotos oro ir grunto taršos mažinimo, prevencijos ir stebėsenos priemonės“. Didžiausia oro tarša regione stebima Klaipėdos miesto savivaldybėje ir Klaipėdos rajono savivaldybėje, regiono miestuose trūksta žaliosios infrastruktūros, pastebimas didelis cheminėmis medžiagomis ir dėl kasybos darbų praeityje pažeistų teritorijų, darančių neigiamą įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, skaičius. 2025 m. pradžioje Klaipėdos miesto plotas siekė 9 795,2 ha. Didžiąją dalį sudarė užstatyta teritorija – 3 380,60 ha, miškai (miško žemė) – 1 994,86 ha, žemės ūkio naudmenos užėmė 1 729,56 ha, keliai – 548,50 ha, vandenys – 1 073,24 ha ir kita žemė – 1 068,41 ha. Pagal Klaipėdos miesto teritorijos bendrojo plano (2021 m.) sprendinius planuojama žaliųjų plotų sistema užima 29,5 proc. miesto teritorijos ploto. Žaliųjų plotų sistemoje vyrauja miškų ir miškingų teritorijų zonos (1 525,9 ha), joms tenka 15,5 proc. miesto ploto, bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zonų neženkliai mažesnė (14,02 proc. miesto ploto). Atskirieji rekreacinės paskirties želdynai užima 862,51 ha, atskirieji mokslinės, kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynai – 24,96 ha, atskirieji apsauginės ir ekologinės paskirties želdynai – 300,32 ha. Klaipėdos miesto želdynų sistema plėtojama ir tvarkoma vadovaujantis įgyvendinimo prioritetų schema, kurioje išskirtos prioritetinės ir neprioritetinės (tame tarpe ir želdynų) plėtros ir tvarkymo teritorijos. Į prioritetines tvarkymo teritorijas patenka želdynai miesto centrinėje dalyje, daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos pietinėje miesto dalyje, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos šiaurinėje dalyje iki Danės upės, teritorijos Smiltynėje, Melnragėje ir Giruliuose, naujai plėtojamas pocentris pietinėje miesto dalyje prie Kuršių marių. Projekto problema – neišplėtota žalioji infrastruktūra Klaipėdos mieste. Problemos sprendimo būdas – vystyti žaliąją infrastruktūrą. Projekto rezultatai – plėtojant žaliąją infrastruktūrą bus sukurtos subalansuotos ir vietos gyventojų poreikius atitinkančios viešosios erdvės. Projekto įgyvendinimas paremtas „Klaipėdos miesto žalinimo plano“ sprendiniais. Į planą įtrauktos teritorijos, kuriose žaliosios infrastruktūros plėtra yra aktualiausia. Iš viso į žalinimo planą įtrauktos 27 teritorijos, iš kurių trys teritorijos detalizuotos. Detalizuotos teritorijos: • Daugiabučių namų kvartalas tarp Strėvos, Nemuno, Sulupės ir Minijos gatvių; • Debreceno skveras ir Taikos pr. prieigos tarp Debreceno ir Kalnupės gatvių; • Sąjūdžio parkas. Projekto apimtyje detalizuotas teritorijas planuojama tvarkyti. Žemės sklypai, kuriuose planuojama įgyvendinti projektą nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai arba Klaipėdos miesto savivaldybei. Teritorija, kurioje planuojamos investicijos, patenka į interaktyvaus žemėlapio gardeles (kodai: 526, 618, 619, 709, 710, 805 (VRM kodavimas)), kuriose gyventojų skaičius siekė 44 443 (2021 m. duomenys), o nepralaidžių dangų ir žaliosios infrastruktūros santykis atitinka 7:3 (526), 8:2 (618), 8:2 (619), 4:6 (709), 8:2 (710), 8:2 (805). Bendrai žalioji infrastruktūra (medžių lajos, žolės dangos, vandens ir šlapynių bendras plotas) užima 746 709 m2, nepralaidžios dangos – 2 141 101 m2. Investicijų projektas atitinka 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos konkretų uždavinį – 2.7. Stiprinti gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsaugą ir išsaugojimą, be kita ko, miestų teritorijose ir mažinti visų rūšių taršą. Investicijų projektas prisideda prie 2022–2030 m. Klaipėdos regiono plėtros plano 3 tikslo „Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos ir poveikio jai mažinimą“ 3.1. uždavinio „Paskatinti oro ir grunto taršos mažinimo, prevencijos ir stebėsenos priemonių įgyvendinimą“ įgyvendinimo. Projektu siekiama įgyvendinti 2022–2030 m. Klaipėdos regiono plėtros plano pažangos priemonės LT023-03-01-07 „Plėtoti oro ir grunto taršos mažinimo ir prevencijos priemones“ veiklą „Žaliosios infrastruktūros plėtojimas Klaipėdos mieste“. Projektas atitinka regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-02 (RE) „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ finansavimo gairių 1 ir 2 veiklas. Projektu prisidedama prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi vienuoliktojo tikslo – pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs, siekiant sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, suteikiant visuotinę galimybę naudotis saugiomis, įtraukiomis ir prieinamomis žaliomis ir viešomis erdvėmis.