Šiaurės Rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, pasienyje su Latvija esantis Zarasų miestas dėl unikalių gamtos išteklių – septynių ežerų ir kalnuoto kraštovaizdžio pripažintas kurortine teritorija. Miestą kertanti tarptautinė automagistralė Varšuva-Sankt Peterburgas (A6 Kaunas – Zarasai – Daugpilis), užtikrina pasiekiamumą, tačiau dėl geografinės padėties ir istoriškai susiklosčiusių aplinkybių Zarasų miestas, kaip ir rajonas, pasižymi vienu žemiausių šalyje ekonominiu aktyvumu, kas ilgainiui lėmė aukštą socialinius ir kt. sunkumus patiriančių gyventojų skaičių. Zarasų miestui būdingos tos pačios demografinės problemos, kaip ir rajone: Santykinai dideli gyventojų skaičiaus mažėjimo tempai. Savivaldybės nuolatinių gyventojų skaičius per 2018–2021 m. m. laikotarpį sumažėjo 917 gyventojų, arba 6,2 proc. Palyginimui, apskrityje gyventojų skaičius sumažėjo 3,4 proc., kai šalyje gyventojų skaičiaus mažėjimas per laikotarpį sudarė 0,5 proc.s Aukštas mirtingumo rodiklis. Bendra mirtingumo rodiklio 1000 gyventojų 2017-2020 m. vidutinė reikšmė (21,7) viršija kaip šalies (14,4), taip ir apskrities (19,6) vidutines reikšmes per tą patį laikotarpį. Didelė pensinio amžiaus gyventojų dalis. Pensinio amžiaus gyventojai 2021 m. sudarė 25,7 proc. gyventojų, kai tuo tarpu šalyje šis rodiklis buvo 19,9 proc., o apskrityje – 25 proc. Darbingo amžiaus asmenų dalis gyventojų struktūroje (62,0 proc.) praktiškai atitinka apskrities rodiklį (62,9 proc.), o demografinis senatvės koeficientas savivaldybėje siekia 207, t. y. daugiau nei vidutiniškai šalyje (132) ir sutampa su apskrities vidurkiu (207). Tai rodo, kad teigiama natūrali gyventojų kaita Savivaldybėje mažai tikėtina, ir todėl gyventojų skaičius mažės, net ir esant neutraliai ar teigiamai neto migracijai. Aukštas gyventojų medianinis amžius. Nepalankias demografinės raidos prielaidas žymi ir aukštas Savivaldybės gyventojų medianinis amžius, kuris 2021 m. buvo 51 metai, kai šalies šis rodiklis yra 44 metai. Didelis išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas. Savivaldybėje pastoviai aukštas išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas (vaikų iki 15 metų ir pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui darbingo mažiaus (15–64 metų) gyventojų). 2021 m. pradžioje šis rodiklis siekė 61, kai bendras šalies rodiklis buvo 54. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 2021 m. sudarė 18,4 proc. ir buvo aukščiausias per pastaruosius 5 metus. Šis rodiklis lenkė šalies (13 proc.) ir apskrities (15,5 proc.) rodiklius. Vidutinis darbo užmokestis. 2020 m. Savivaldybėje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekė 992,9 EUR bruto. Moterų vidutinis darbo užmokestis buvo aukštesnis nei vyrų (atitinkamai 1032,8 Eur ir 938,3 Eur). Tik keletas demografinių tendencijų yra teigiamos: Santykinai aukštas bendras gimstamumo rodiklis Savivaldybėje pastaraisiais metais (8,2 gimusiųjų 1000 gyventojų) yra aukštesnis nei apskrities (toliau- apskrities) rodiklis (6,9), nors nusileidžia šalies vidurkiui (9,2). Per paskutinius tris metus bendras gimstamumo rodiklis Zarasų rajone didėjo, kai tuo tarpu Utenos apskrities (toliau – apskrities) ir Lietuvos Respublikos (toliau – šalies) gimstamumo rodikliai mažėjo. Išvykstančiųjų ir emigravusių asmenų skaičiaus mažėjimo tendencija. Kiekvienais metais Savivaldybę palieka santykinai mažiau asmenų. Jeigu 2017 m. išvyko ar emigravo 787 asmenys, tai 2021 m. tokių asmenų skaičius sumažėjo iki 495. Bendras atvykimo rodiklis 1000 gyventojų Savivaldybėje pastaruosius 5 metus sudarė 24,7 asmenis. Analogiškas rodiklis apskrityje buvo 22,62. 2022 m. pradžioje Zarasų mieste gyveno 6464 gyventojai. Paskutinių metų tendencijos rodo ne tik bendro gyventojų skaičiaus mažėjimą, bet ir gyventojų struktūros blogėjimą- pensinio amžiaus gyventojų dalies augimą, vaikų bei darbingo amžiaus gyventojų dalių mažėjimą. Socialinėms ir įtraukties problemoms spręsti Zarasų mieste veikia šios socialines įstaigos - Socialinių paslaugų centras (savivaldybės), Zarasų socialinės globos namai (valstybės), Užimtumo tarnybos Zarasų skyrius (valstybės), Zarasų krašto žmonių su negalia sąjunga (NVO), Zarasų rajono neįgaliųjų draugija (NVO), Trečio amžiaus universitetas, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Zarasų filialas, kt. Mažėjantis gyventojų skaičius, tendencingas gyventojų senėjimas, išlaikomo amžiaus žmonių koeficientai, mažas pajamas gaunantis namų ūkiai įtakoja prastus socialinės aplinkos rodiklius ir iš to kylančias problemas. Šios problemos sąlygoja pernelyg „apkrautą“ socialinių paslaugų infrastruktūrą, kas atitinkamai blogina jos būklę, sąlygoja mažėjančią paslaugų kokybę bei jų prieinamumą. Šiuo metu Zarasų mieste nėra bendro sutarimo ir bendradarbiavimu grįstos strategijos, kaip spręsti verslumo ir įtraukties didinimo problemas, paslaugų teikėjai veikia atskirai, nekoordinuodami savo veiklų, todėl dažnai apie teikiamas socialines paslaugos trūksta informacijos, jos ne visada prieinamos tiems, kam labiausiai jų reikia. Siekiant darnios Zarasų miesto plėtros, būtina integruoti mieste teikiamas paslaugas, skatinant bendradarbiavimą, įtraukiant organizacijas, atstovaujančias neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms, jaunimui bei kitiems, turintiems mažesnes funkcines galimybes, ieškoti alternatyvių sprendimų, kaip patys gyventojai ir mieste veikiančios nevyriausybinės ir kitos organizacijos gali prisidėti prie jiems aktualių sprendimų priėmimo – teikiamų paslaugų poreikio ir inovatyvių teikimų būdų planavimo. Projekto metu atlikus situacijos analizę ir Zarasų miesto gyventojų apklausą, bus nustatyti svarbiausi socialinei, ekonominei, demografinei teritorijos plėtrai įtaką darantys veiksniai, jų tendencijos. Įtraukiant Zarasų rajono viešojo sektoriaus ir nevyriausybines įstaigas ir organizacijas bei gyventojus planuojama įvardinti opiausias bendruomenės problemas ir numatyti konkrečius būdus joms spręsti. Rengiant Zarasų miesto vietos plėtros strategiją bus laikomasi horizontaliųjų principų – darnaus vystymosi, inovatyvumo ir lygių galimybių visiems. Siekiant gyventojų įsitraukimo, Zarasų miesto vietos plėtros strategijos rengimo metu bus užtikrinamos lygios galimybės, nediskriminavimas dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų pagrindų ir aktyvus dalyvavimas, ypač palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms - neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms, jaunimui bei kitiems, turintiems mažesnes funkcines galimybes arba dėl socialinių priežasčių mažiau įtrauktiems į jiems aktualių sprendimų priėmimą. Rengiant Zarasų miesto vietos plėtros strategiją bus laikomai atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų- orumo, laisvės, lygybės, solidarumo, pilietinės teisės, teisingumo, kadangi įstaigos ir organizacijos bei atskiri jų nariai bus įtraukti į rengimo procesą, laisvai ir nevaržomai galės išreikšti nuomonę dėl planuojamų įgyvendinti tikslų ir priemonių. Rengiant Zarasų miesto vietos plėtros strategiją bus laikomasi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, į strategijos rengimo procesą įtraukiant neįgaliuosius bei juos vienijančias organizacijas, kad būtų ištaisyta nepalanki neįgaliųjų socialinė padėtis, ir skatinamas jų lygus dalyvavimas pilietinėje, politinėje, ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje srityse. Rengiant naujo laikotarpio Zarasų miesto vietos plėtros strategiją, bus keliami šie pagrindiniai klausimai ir sprendžiamos problemos: - Kokias konkrečias veiklas galėtų inicijuoti bendruomenė gyventojų esamai socialinei atskirčiai mažinti (bendrųjų socialinių paslaugų, specialiųjų socialinės priežiūros paslaugų ir kitų reikalingų paslaugų socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams teikimas); - Kokias konkrečias prevencines socialines priemones galima taikyti socialiai pažeidžiamiems ir socialinės rizikos asmenims ir kas gali tai atlikti; - Kaip gerinti informavimą apie prieinamas socialines ir kitas reikalingas paslaugas; kaip stiprinti socialinę atskirtį patiriančių gyventojų socialinių ryšių bendruomenėje. - Kaip geriau dirbti su bedarbiais ir ekonomiškai neaktyviais asmenimis ? kokias konkrečias užimtumui didinti skirtas iniciatyvas įgyvendinti, siekiant pagerinti šių asmenų padėtį darbo rinkoje ir kas gali tai atlikti? - Kaip didinti bendruomenės verslumą (t. y. verslo kūrimui ir pradedamo verslo plėtojimui reikalingiems gebėjimams stiprinti), kokios neformalios iniciatyvos galėtų būti įgyvendintos, siekiant paskatinti gyventojus pradėti verslą? Projekto pagrindinė tikslinė grupė – Zarasų VVG valdymo organų atstovai ir darbuotojai, vietos bendruomenės asmenys. Planuojama, kad Zarasų miesto vietos plėtros strategijos 2023-2029 m., rengimas apims: 1. Informaciją apie Zarasų miesto socialinę ir ekonominę situaciją, problemas ir iššūkius surinkimą ir apibendrinimą. 2. Ne mažiau kaip trijų susitikimų su gyventojais, įstaigomis ir organizacijomis, dirbančiomis socialinėje srityje Zarasų mieste organizavimas. 3. Ne mažiau kaip trijų aukščiau minėtų susitikimų filmavimo paslaugą po susitikimų parengiant 10 min video pristatymą apie vykusius susitikimus. 4. Strategijos dokumentas bus rengiamas pagal vietos plėtros strategijų rengimo ir atrankos taisykles, patvirtintas Vidaus reikalų ministro 2022 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1V-672 „Dėl Vietos plėtros strategijų rengimo ir atrankos taisyklių patvirtinimo“. Svarbu pažymėti, kad Zarasų miesto vietos veiklos grupė 2015 m. sėkmingai parengė ir 2016 m. patvirtino Zarasų miesto vietos plėtros strategiją 2016-2022m. Šiuo metu strategija yra baigta įgyvendinti, pasiekti visi strategijoje suplanuoti rodikliai. Artimiausiu metu vyks visuotinis susirinkimas ir bus tvirtinama galutinė VPS įgyvendinimo ataskaita. Neįgyvendinus projekto – neparengus Zarasų miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategijos, būtų sudarytos prielaidos nekoordinuotai socialinių paslaugų ir įtraukties veiksmų plėtrai Zarasų mieste, kas, tikėtina (toliau žr. rinkmenose)