Socialinė ir ekonominė atskirtis, atsirandanti dėl ilgalaikio nedarbo, ribotų socialinių ryšių, priklausomybių ir psichologinių sunkumų, trukdanti pilnavertiškai integruotis į darbo rinką ir visuomenę, todėl būtina teikti pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, siekiant skatinti jų integraciją į darbo rinką ir visuomenę. Telšių rajono savivaldybės 2024 metų užimtumo programa pabrėžia, kad tikslinės grupės asmenys susiduria su daugialypėmis problemomis, tokiomis kaip socialinė atskirtis, nedarbas ir psichosocialiniai sunkumai. Todėl svarbu įgyvendinti priemones, kurios padėtų šiems asmenims įgyti reikiamų įgūdžių, didintų jų motyvaciją ir skatintų aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime. Remiantis Telšių rajono savivaldybės 2024 metų užimtumo didinimo programa (https://www.telsiai.lt/uploads/2024_uzimtumo_programa) ir oficialiais užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Telšių skyriaus duomenimis, 2024 m. pradžioje Telšių rajone buvo registruoti 2169 bedarbiai. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, registruotų bedarbių skaičius rajone padidėjo 8 proc. Vertinant bendrojo nedarbo duomenis, per metus nedarbas Telšių rajone padidėjo 0,7 procento. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. Telšių rajono savivaldybėje buvo įregistruoti 2967 darbo ieškantys asmenys, iš jų 2169 – bedarbiai. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų Telšių rajone siekė 9,0 procentus, o šalyje – 9,1 procentus. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų Telšių rajone buvo 0,1 procentiniu punktu mažesnis už Lietuvos Respublikos bedarbių procentą nuo darbingo amžiaus gyventojų ir 0,6 procentiniais punktais mažiau nei Telšių apskrityje. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad nedarbo lygis kilo ne tik Telšių rajone, bet ir visoje šalyje. Asmenims, neturintiems užimtumo, dažnai būdingas ne tik socialinės atskirties augimas, bet ir padidėjęs psichologinis stresas, kuris gali lemti sumažėjusią motyvaciją ir sunkumus priimti teigiamus gyvenimo pokyčius. Be to, jų finansinė padėtis paprastai yra prasta, ir dėl mažų pajamų kyla sunkumų apmokėti pagrindinius poreikius. Tai, kartu su socialine izoliacija, gali lemti priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, dar labiau bloginant jų gyvenimo kokybę ir sustiprinant psichologines problemas. Dėl šių iššūkių jiems reikalinga psichosocialinė pagalba, teikiant konsultacijas ir paslaugas. Tai prisidėtų prie jų gyvenimo kokybės gerinimo, padėtų įsilieti į darbo rinką ir visuomenę. Pagrindinės problemos ir jų priežastys: 1. Ilgalaikis nedarbas ir ekonominis neaktyvumas. Mažos profesinės kompetencijos ir darbo rinkai reikalingų įgūdžių stoka. Nepasitikėjimas savimi, motyvacijos trūkumas, baimė keistis. Ribotos galimybės susirasti darbą dėl stigmatizacijos, ypač priklausomybių turintiems asmenims. 2. Socialinė atskirtis ir menka integracija į visuomenę: Izoliacija, menki socialiniai ryšiai ir palaikymo tinklo trūkumas. Ribotos galimybės dalyvauti visuomeniniame ir profesiniame gyvenime. Patirta diskriminacija ir stigmatizacija, mažinanti motyvaciją ieškoti darbo ar tobulėti. 3.Psichologinės ir emocinės problemos: Patiriamas ilgalaikis stresas, nerimas, depresija. Žemas emocinis atsparumas ir savireguliacijos trūkumas. Nepakankami emocinio intelekto įgūdžiai, trukdantys užmegzti pozityvius santykius su darbdaviais ir kolegomis. 4. Priklausomybių įtaka gyvenimo kokybei ir užimtumui: Žalingų įpročių turintiems asmenims trūksta specializuotos paramos ir reintegracijos į darbo rinką galimybių. Emociniai ir fiziniai iššūkiai, kylantys dėl priklausomybių įveikos proceso. Ribotas informuotumas apie sveikatos stiprinimo, psichologinės pagalbos ir savipagalbos priemones. Poreikis ir pasekmės, jei problemos nebus sprendžiamos: Socialinė ir ekonominė atskirtis – asmenys, nesulaukę pagalbos, ir toliau liks už socialinės ir ekonominės veiklos ribų, kas gali sukelti nuolatinį skurdą ir priklausomybę nuo socialinių išmokų. Sunkesnė integracija į darbo rinką – asmenys, neturintys reikiamų įgūdžių ir motyvacijos, gali tapti atsiskyrusia visuomenės dalimi, kuriai bus vis sunkiau grįžti į darbo rinką. Ilgalaikė darbo paieška ir nesėkmės gali dar labiau didinti motyvacijos stoką, sukelti emocinį nuovargį ir sumažinti norą keistis. Psichologinės ir emocinės problemos – ilgalaikis stresas, nerimas ir depresija mažina gyvenimo kokybę ir trukdo dalyvauti darbo rinkoje bei visuomenės veikloje. Priklausomybės – nepriklausomybės nuo žalingų įpročių stoka gali sukelti lėtines sveikatos problemas, dar labiau pablogindama gyvenimo kokybę ir sumažindama galimybes įsidarbinti. Problemos sprendimo būdai: Projektas apima prevencines ir kompleksines priemones, kurios padės įveikti šias problemas, įskaitant: Motyvacija ir pasitikėjimo savimi stiprinimas – psichsocialinė pagalba, savipagalbos grupės, emocinio intelekto ugdymas. Socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas – socialinių tinklų ir bendruomenių stiprinimas, socialinis ir emocinis palaikymas. Integracija į darbo rinką – darbo paieškos konsultacijos, tarpininkavimas, psiruošimas pokalbiui su darbdaviu, bendravimo įgūdžių stiprinimas, turintiems psichologinių ir priklausomybės problemų. Priklausomybių ir psichosocialinės pagalbos teikimas – specializuota pagalba priklausomybę turintiems asmenims ir emocinė pagalba. Tikėtini rezultatai: Daugiau dirbančių žmonių – mažesnis nedarbo lygis ir didesnis darbo jėgos aktyvumas. Mažesnė socialinė atskirtis – dalyviai įsitrauks į visuomeninį gyvenimą, taps savarankiškesni ir mažės socialinė izoliacija. Gerėjančios psichologinės būklės – stipresni emociniai įgūdžiai, didesnis pasitikėjimas savimi, geresnė gyvenimo kokybė. Efektyvesnė reintegracija į visuomenę ir darbo rinką – priklausomybės prevencija, darbo rinkos integracijos galimybės. Regiono ekonominės naudos – mažesnis socialinės paramos poreikis, didesnis bendras produktyvumas. Projektas ir horizontalios politikos principai Projektas prisideda prie horizontalios politikos principų, tokių kaip vienodos galimybės, įtraukumas ir nediskriminacija. Jis užtikrina, kad socialinę atskirtį patiriantys asmenys turėtų vienodas galimybes dalyvauti darbo rinkoje, gauti socialinę pagalbą, įgyti reikiamų įgūdžių ir užmegzti socialinius ryšius. Projektas prisideda prie socialinio įtraukimo ir lygių galimybių užtikrinimo, ypač tiems, kurie dėl savo gyvenimo aplinkybių yra nustumti į socialinę atskirtį. Projektas atitinka šiuos ES Pagrindinių teisių chartijos straipsnius: 34 str. – Teisė į socialinę apsaugą ir paramą. 35 str. – Sveikatos apsauga. Projektas atitinka ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas dėl teisės į darbą, teisės į socialinę apsaugą ir teisės į žmogaus orumą. Visos projekto veiklos orientuotos į socialinę lygybę, žmogaus teisių apsaugą ir integraciją į darbo rinką. Projektas prisideda prie ES strategijos kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, užitikrinant, kad visi asmenys turėtų galimybę įsitraukti į visuomenę ir darbo rinką. Socialinė ir ekonominė atskirtis, atsirandanti dėl ilgalaikio nedarbo, ribotų socialinių ryšių, priklausomybių ir psichologinių sunkumų, trukdanti pilnavertiškai integruotis į darbo rinką ir visuomenę. Apibendrinimas. Įgyvendinant šias priemones, Telšių rajono savivaldybė siekia mažinti socialinę atskirtį, skatinti užimtumą ir gerinti gyvenimo kokybę pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Mūsų veiklos papildo ir sustiprina šias pastangas, suteikdamos tikslingą pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Projektas prisideda prie ES strategijos kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, užtikrindamas, kad visi asmenys turėtų galimybę įsitraukti į visuomenę ir darbo rinką. Socialinė ir ekonominė atskirtis dažnai kyla dėl ilgalaikio nedarbo, ribotų socialinių ryšių, priklausomybių ir psichologinių sunkumų, trukdančių žmonėms pilnavertiškai integruotis į visuomenę. Mūsų iniciatyva tiesiogiai prisideda prie šių iššūkių sprendimo, suteikdama dalyviams galimybę atkurti pasitikėjimą savimi, sustiprinti socialinius įgūdžius ir pasiruošti sėkmingai darbo rinkos integracijai. Per SMART Recovery ir emocijų valdymo grupes mes: Skatiname emocijų reguliavimo įgūdžių stiprinimą, kuris padeda žmonėms išlaikyti motyvaciją ir siekti tvarių gyvenimo pokyčių. Prisidedame prie užimtumo didinimo, nes stiprindami dalyvių socialinius įgūdžius ir savivertę, didiname jų pasirengimą įsilieti į darbo rinką. Užtikriname psichologinę paramą, mažinančią emocinius ir psichosocialinius sunkumus, kurie dažnai trukdo aktyviai dalyvauti visuomenėje ir darbo rinkoje. Padedame mažinti priklausomybių grįžimo riziką, skatindami sąmoningą ir sveiką gyvenimo būdą.