„Tikimės, kad į pirmą klasę atėjęs vaikas, kuris netapatina raidės ir garso, per tris mėnesius pradės skaityti? Geriausiu atveju bus įvaldyta skaitymo technika su nuliu teksto supratimo. Tai dar nėra skaitymas“, – sako Ingrida Mereckaitė-Kušleikė, Lietuvos edukologijos mokslų daktarė, lektorė ir švietimo ekspertė, dirbanti pradinio bei priešmokyklinio ugdymo srityje. 

Anot jos, reikia ne ankstinti mažųjų skaitymo mokymosi pradžios laiką, o anksčiau pradėti ruoštis skaitymui. „Galimybių mokyklos“ projekte Ingrida priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojus moko mokyti vaikus išties skaityti.

Dr. I. Mereckaitė-Kušleikė įsitikinusi – „Lietuvoje su pradinukų skaitymo gebėjimais viskas gerai. Net labai! Labai negerai yra su mumis, suaugusiaisiais, ir kaina, kurią sumoka vaikai. Mes iš vaikų skaitymo gebėjimų tikimės per greitai! Ir kokia to kaina? Jie nemėgsta skaityti, o lietuvių kalbos pamokų ne tik kad nemėgsta – jie jų nekenčia. Skaitymui reikia laiko. Lėto. Ramaus“.

Anot ekspertės, pradėti reikėtų nuo tylaus laiko, kai kartu su vaiku vartoma knyga, aptariami matomi paveikslėliai, tada pamažu pereinama prie garsinės analizės – garsas ir raidė. Būtent šis etapas gali trukti net kelerius metus, o jam reikia skirti laiko, kiekvieną dieną apie 5-7 min. Po to jau reikia stebėti, kaip vaikas prisimena garsus, ar bando juos jungti. Kai jau pasiekia jungimo etapą, žiūrėti, ar geriau skaityti skiemenimis, ar išdainuoti žodį (vieną raidę tęsiant, kol pradedama tarti kita). Ir tada jau pasiekiama galutinė skaitymo mokymo stotelė – skaitomos kortelės su iliustracija. Ekspertė primena: „Greta visada turėtų būti ugdomas vaiko žodynas, žodynas ir dar kartą žodynas!“.

Neurologiniu požiūriu, vaiko smegenyse skaitymui reikiamų gebėjimų pikas yra ties 5 gyvenimo metais, bet kiekvieno vaiko situacija – individuali. 

Vasara, atostogų ir kokybiškesnio laiko su šeima metas. Tad dr. I. Mereckaitė-Kušleikė pataria, kaip šį laiką žaismingai išnaudoti vaikų žodyno plėtrai:

• Trumpas, bet malonus laikas su knyga. Kelios minutės vartant knygą, aptariant paveikslėlius, užduodant klausimus „o kas čia?“ yra nuostabus skaitymo pradžiamokslis. 
• Skaitymas pakaitomis. Garsusis skaitymas vaikui gali kelti didžiulę baimę, nes  vaikai gali bijoti savo balso. Ypatingai svarbu neskaityti „koncerto principu“, kai vaikas skaito, o tėvai klauso. Svarbu jaukiai įsitaisius skaityti kartu. Pavyzdžiui, vaikas pasako pirmą žodžio raidę, o tėvai perskaito žodį. Arba vieną žodį skaito vaikas, kitą – tėvai. 
• Skaitymui palanki rutina. Skaitymui labiausiai padeda – skaitymas! Labai svarbu, kad namuose būtų palaikoma kasdieninio skaitymo rutina. Tai neturi būti ilgas laikas, pradėkite nuo 10 minučių.  Kiekvieną dieną, tuo pačiu metu skirkite laiko skaitymui. Jei vaikas yra nusistatęs prieš skaitymą, arba jau turi įgijęs skaitymo baimę, tai sunkūs bus tik pirmi kartai. Vėliau tai taps maloniu ir reikalingu įgūdžiu. 

Projekto „Galimybių mokykla“ organizuojamuose mokymuose „Skaitymo gebėjimų tobulinimas“ dalyvaus apie 1000 priešmokyklinio ir pradinio ugdymo specialistų: trečdalis jų – iš Sostinės regiono, kiti – iš Vidurio ir vakarų Lietuvos. Juose dalyvaujantys pedagogai mokosi nuotoliu, susitinka praktinėse paskaitose ir dirba savarankiškai. Artimiausi mokymai numatyti 2026 m. rugsėjį.

Projektu siekiama stiprinti ugdymo, atliepiančio mokinių amžių ir poreikius, kokybę, o jo veikos finansuojamos Europos socialinio fondo + bei bendrojo finansavimo lėšomis.

Daugiau informacijos apie projektą – https://www.nsa.smsm.lt/projektai/vykdomi-projektai/projektas-galimybiu-mokykla/. 

Nacionalinės švietimo agentūros informacija