Nuovargis, energijos trūkumas, prasta nuotaika – šiuos simptomus patiria neretas Lietuvos mokytojas. Ilgai ignoruojami jie virsta ne tik irzlumu bendraujant su mokiniais ir kolegomis, bet ir gali tapti skaudžių pasekmių galinčio turėti perdegimo priežastimi. Spręsti šią problemą padės Nacionalinės švietimo agentūros pristatytas praktinis streso įveikimo vadovas, parengtas įgyvendinant projektą „Įtrauktis: visiems ir kiekvienam“. Šis leidinys – ne teorijos teiginių rinkinys. Jame siūlomi konkretūs sprendimai, galintys padėti pedagogams pasirūpinti savo emocine sveikata ir gerove. Visi besidomintys leidinį gali rasti portale e-mokykla.lt.
Poreikis kilo iš praktikos
Šio projekto vadovė Kristina Ignatavičienė pabrėžia, kad pats tokio streso įveikimo vadovo poreikis kilo iš praktikos.
„Analizavome situaciją, kalbėjomės su mokytojais, norėdami išsiaiškinti, kas jiems ypač aktualu. Visi esame girdėję, kad mokytojai dabar patiria daug streso ir įtampos, todėl ir pasirinkome šią temą“, – sako K. Ignatavičienė.
Ji pažymi, kad mažinti mokytojų patiriamą streso lygį yra ypač svarbu ir dėl to, kad nuo to priklauso ir pedagogų darbo kokybė.
„Žinoma, vien parašyto dokumento nepakanka. Labai svarbu, kad mokytojai jį skaitytų ir įgyvendintų pateiktas rekomendacijas. Šiame vadove yra labai daug įvairių streso įveikimo pratimų, todėl kiekvienas gali išsirinkti jam priimtiniausius ir geriausiai veikiančius“, – teigia K. Ignatavičienė.
Pedagogams, švietimo pagalbos darbuotojams ir visoms mokyklų bendruomenėms skirtą praktinį vadovą „Kaip suvaldyti stresą ir išvengti perdegimo“ parengė psichologė Mirolanda Trakumaitė. Šiame leidinyje išsamiai aprašomi streso bei perdegimo požymiai ir išsivystymo priežastys. Taip pat pateikiami testai, leidžiantys įsivertinti asmeninį streso bei perdegimo grėsmės lygį, esama praktinių patarimų, kaip galima veiksmingai sumažinti streso lygį.
Mokytojų streso lygis – aukštesnis
Vadovo autorė M. Trakumaitė sako, kad streso tema šiuolaikinėje visuomenėje ypač aktuali, kadangi visi mes jo dabar patiriame daugiau nei bet kada yra buvę anksčiau. Informacijos gausa, nuolatiniai pokyčiai, dideli reikalavimai dėl veiklos rezultatų, konkurencija, grėsminga geopolitinė situacija, – visa tai neišvengiamai veikia mūsų emocijas ir veiksmus.
M. Trakumaitė išvardija, kad didžiausios rizikos grupėms streso požiūriu priskiriami medikai, policininkai, ugniagesiai, socialiniai darbuotojai ir orlaivių pilotai, bet pažymi, kad ir pedagogų patiriamas streso lygis yra aukštesnis nei daugumos kitų profesijų atstovų.
„Esu vedusi daugybę streso valdymo mokymų įvairių profesijų žmonėms, tarp jų – ir pedagogams. Mokymų metu dalyviams visada siūlau subjektyviai įsivertinti patiriamo streso lygį balais nuo 1 iki 10. Pedagogai savo patiriamą stresą vertina aukštesniu balu, nei kitų profesijų atstovai“, – praktine patirtimi dalijasi vadovo autorė.
Pasak jos, pedagogų streso lygiui įtaką daro specifiniai jų darbo aspektai – atsakomybė dėl ugdymo rezultatų, emociniai ir fiziniai klasės valdymo iššūkiai, dideli krūviai, nepakankamai įvertinamos pastangos, problemiškas kai kurių mokinių elgesys, tėvų kišimasis į ugdymo procesą.
Atpažinti ir įveikti stresą
M. Trakumaitė atkreipia dėmesį, kad labai dažnai mokytojai nepastebi arba ignoruoja pirmuosius nuolatinio streso sukelto perdegimo signalus – nuovargį, energijos trūkumą, padažnėjusį nerimo jausmą, pakitusį santykį su darbu, kuris švietimo srityje dažniausiai pasireiškia dirglumu, irzlumu bendraujant su mokiniais ir kolegomis.
Todėl vadove „Kaip suvaldyti stresą ir išvengti perdegimo“ pateikiami įvairūs klausimynai, padedantys įvertinti savo būseną – nuo fizinės ir emocinės būklės iki darbe patiriamo streso priežasčių įvertinimo.
Pasak M. Trakumaitės, labai svarbu stresą ne tik atpažinti, bet ir mokėti jį suvaldyti, todėl jos parengtame vadove ypač daug dėmesio skiriama įvairioms praktinėms technikoms, kurios padeda mažinti įtampą.
„Į praktinį vadovą įtraukiau technikas, kurios yra ne tik efektyvios, bet ir lengvai išmokstamos. Prie veiksmingiausių priskirčiau atpalaiduojantį kvėpavimą. Įvairių tyrimų duomenimis, per dieną 2–3 kartus skyrus porą minučių tokio kvėpavimo pratimams, neigiamas patiriamo streso pasekmes galima sumažinti maždaug penktadaliu“, – pabrėžia psichologė.
Vadove aprašomos ir kitos atsipalaidavimo technikos: laipsniškas raumenų atpalaidavimas, dėmesingas įsisąmoninimas (atida), vaizduotės panaudojimo pratimas „Ramybė”. Taip pat pateikiama patarimų, kaip negatyvias mintis keisti pozityviomis, kaip kasdieniame gyvenime daugiau rūpintis savimi – pradedant nuo tinkamos dienos pradžios iki geros savijautos palaikymo įpročių išsiugdymo.
Šiame vadove didelis dėmesys skiriamas psichologinių ribų nustatymo temai. Nors šis gebėjimas daugiau priklauso nuo asmenybės ypatumų nei nuo profesijos, M. Trakumaitė teigia, kad gebėjimas laiku bei tinkamu būdu pasakyti „ne“ yra viena iš veiksmingiausių streso įveikimo strategijų.
„Galiausiai, – sako M. Trakumaitė, – turiu mokytojams svarbų patarimą – mylėkite save taip, kaip mylite savo artimuosius. Tai geriausias streso įveikimo būdas“.
Praktinis vadovas pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams „Kaip suvaldyti stresą ir išvengti perdegimo?“ parengtas įgyvendinant projektą „Įtrauktis: visiems ir kiekvienam“, kurį bendrai finansuoja Europos Sąjunga.