Projektas prisideda prie 2021-2030 Nacionalinio pažangos plano 3.2 uždavinio „Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui” sprendimo bei padeda spręsti 2021–2030 m. Plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programoje įvardintų problemų, trukdančių pasiekti pažangą Lietuvos švietimo sistemoje sprendimo. Problema. Nepakankamai išplėtota švietimo pagalba mokyklose 1 priežastis. Negalią turintys mokiniai neturi sąlygų ugdytis kartu su bendraamžiais. Šalies mokytojai nėra pakankamai pasirengę dirbti su didelių ir labai didelių ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Mokytojai neatpažįsta mokinių ugdymosi poreikių, trūksta kompetencijos juos patenkinti, o dirbdami vieni bendroje klasėje, juos ignoruoja ir visiems mokiniams taiko tuos pačius ugdymo, komunikacijos būdus (NMVA 2018–2019 m. mokyklų išorinio vertinimo ataskaita). Nors tarptautinė praktika patvirtina, kad dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) turinčiais mokiniais bendrose grupėse, klasėse reikalingas komandinis profesionalų darbas, šalyje mokytojas dažniausiai dirba vienas. Mokyklos veiklos ir pamokos kokybės išorinio vertinimo duomenų palyginimas atskleidė nepakankamą mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kompetenciją praktiškai įgyvendinti įtraukųjį ugdymą: įtraukiojo ugdymo procesai mokyklos lygmeniu yra geriau suplanuoti nei asmeniniu mokytojų lygmeniu, t. y. mokyklos dažnai deklaruoja įtraukiojo ugdymo kultūrą, nuostatas ir tai atsispindi mokyklos planavimo dokumentuose, tačiau ugdymo(si) praktikoje šie procesai, vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, nėra stebimi (Teminio vertinimo ataskaita, 2022). Todėl projekte bus siekiama padėti mokyklų vadovams, pavaduotojams, mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, mokytojo / mokinio padėjėjams praktiškai taikyti įtraukties principą ugdymo procese. Tai planuojama daryti siūlant atskiroms tikslinėms grupėms aktualias mokymų temas, rengiant metodinę medžiagą, per praktinius mokymus, kuriuose didžioji dalis laiko bus skiriama ne teorijai, o praktinėms situacijoms ir problemoms analizuoti. Konsultacijose, supervizijose, atvejų aptarimo grupėse bus siekiama suteikti mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, mokytojo / mokinio padėjėjams kompetencijų gerinti ugdymo(si) kokybę ir pagalbą įvairių poreikių vaikams. Atsižvelgiant į tai, projekte numatoma: 1. Atrinkti 100 bendrojo ugdymo mokyklų ir joms pasiūlyti vienodas mokymų temas, siekiant į šiuos mokymus įtraukti kuo daugiau vienos mokyklos pedagoginių darbuotojų, kad turėdami tas pačias žinias ir taikydami tuos pačius ugdymo / pagalbos būdus mokytojai gebėtų kuo geriau padėti sunkumų turintiems mokiniams. Planuojama organizuoti šias kvalifikacijos tobulinimo veiklas kiekvienoje iš 100 mokyklų: 1.1. mokymus mokytojams - mokinio ir jo poreikių pažinimas; 1.2. mokymus pedagoginiams darbuotojams - ugdymo organizavimas, mokytojui bendradarbiaujant su švietimo pagalbos specialistais ir mokytojo / mokinio padėjėjais; 1.3. sudėtingų atvejų analizės grupes (supervizijas), siekiant padėti mokykloms spręsti čia ir dabar kylančias sudėtingas ugdymo ir elgesio problemas; 1.4. mokymus atrinktų mokyklų vadovams, skirtus mokytis organizuoti ugdymo ir mokyklos aplinką taikant įtraukties švietime principą. 2. Taip pat bus organizuojami mokymai atskiroms bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojų grupėms, kurioms labiausiai reikia pagalbos įgyvendinant įtraukties principą mokykloje: 2.1. mokytojo / mokinio padėjėjams apie darbo organizavimą, SUP turinčio vaiko pažinimą; 2.2. supervizijos / atvejų aptarimo grupės pagal atskiras tikslines grupes (psichologams, socialiniams pedagogams, mokytojams ir kt.), kurių tikslas – analizuoti sudėtingus ugdymo, konsultavimo atvejus, ieškoti jų sprendimo būdų, dalintis patirtimi su kolegomis; 2.3. tarptautinius kvalifikacijos tobulinimo seminarus – mokomuosius vizitus, kurių tikslas susipažinti mokytojus su kitų šalių patirtimi ugdant didelį mokymosi potencialą turinčius mokinius; 2.4. psichologams naudotis didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atpažinimo instrumentu. 3. Bus organizuojami mokymai ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams ir vadovams: 3.1. vaiko gerovės komisijų nariams apie darbo organizavimą ir pagalbos teikimą SUP turintiems vaikams; 3.2. mokytojo / mokinio padėjėjams apie darbo organizavimą, SUP turinčio vaiko pažinimą; 3.3. supervizijos / atvejų aptarimo grupės (pagal atskiras tikslines grupes), kurių tikslas – analizuoti sudėtingus ugdymo, konsultavimo atvejus, ieškoti jų sprendimo būdų, dalintis patirtimi su kolegomis; 3.4. mokymai ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams, skirti mokytis organizuoti ugdymo ir mokyklos aplinką taikant įtraukties švietime principą. Svarbu, kad mokytojai, ne tik mokėtų atpažinti mokinių poreikius, bet ir turėtų ugdymo įrankių / priemonių, atitinkančių mokinių poreikius. Atnaujinus Bendrąsias ugdymo programas vis dar trūksta metodinės medžiagos ir užduočių darbui su įvairių poreikių mokiniais, todėl projekte numatoma: - pritaikyti / kurti skaitmenizuotas mokymosi užduotis SUP turintiems mokiniams, - atnaujinti ir skaitmenizuoti socialinių įgūdžių mokymo priemonės metodinę medžiagą, - rengti metodinę medžiagą ir rekomendacijas mokytojams, mokytojo / mokinio padėjėjams apie mokinio pažinimą, ugdymo organizavimą įtraukties / universalaus dizaino principu, pagalbos įvairių poreikių mokiniams teikimą ir pan. - siekiant sudaryti sąlygas mokytojams, kuo anksčiau atpažinti didelį mokymosi potencialą turinčius mokinius, kuriamas ir išbandomas tokių mokinių atpažinimo skaitmeninis įrankis. 2 priežastis. Dėl nepalankaus požiūrio ir nuostatų negalią turintys mokiniai patiria diskriminaciją ir neturi lygiaverčių sąlygų ugdytis bendrosios paskirties mokyklose. Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 str. raginama sprendimus priimančias institucijas užtikrinti, kad asmenys, turintys negalią, gautų būtiną pagalbą švietimo sistemoje ir kad dėl savo neįgalumo nebūtų diskriminuojami ar šalinami iš švietimo sistemos. Deja, mūsų šalyje neretai pasitaiko atvejų, kai dėl savo negalios mokiniai nepriimami į mokyklą, turi ją keisti dėl nepalankaus požiūrio ir pagalbos neužtikrinimo ar patiria patyčias ir atskirtį klasėje. Visuomenės narių nepalankus požiūris ir nuostatos į įtraukųjį ugdymą (https://lygybe.lt/naujienos/liudinancios-nuostatos-vaikus-su-negalia-bendrose-klasese-matyti-nori-maziau-nei-puse-gyventoju/) skatina atskirtį, nepasitenkinimą, nesaugią atmosferą klasėje, kliudo įžvelgti teigiamus įtraukties aspektus, organizuoti kokybišką visų mokinių ugdymosi poreikius atitinkantį ugdymą. Todėl projekte numatoma parengti ir vykdyti įtaukties viešinimo komunikacijos planą ir jį įgyvendinti, kuriuo bus siekiama mažinti išankstines nuostatas, diskriminaciją ir stigmą, skatinti mokyklos bendruomenės narių suvokimą, kad SUP turintis mokinys yra pilnavertis mokyklos bendruomenės narys, kad įtraukusis ugdymas naudingas visiems klasėje besimokantiems mokiniams. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Švietimo įstatymo pataisos dėl įtraukties principo švietime įgyvendinimo ir SUP turinčių mokinių ugdymą įgyvendins visos švietimą teikiančios mokyklos, t. y. SUP turintys mokiniai galės lankyti artimiausią ugdymo įstaigą. Šio projekto veiklos ypač svarbios ir aktualios, nes prisideda prie Švietimo įstatymo pataisų įgyvendinimo, skatina kokybišką ir prieinamą įtraukųjį ugdymą bei pagalbą įvairių poreikių vaikams šalies mokyklose, numato keisti mokyklos bendruomenės neigiamą požiūrį ir nuostatas į SUP turinčių mokinių ugdymą bendrosios paskirties mokyklose, mažinant atkirtį ir diskriminaciją. Sistemingos ir praktinės kvalifikacijos tobulinimo veiklos padės mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams tobulinti savo kompetencijas praktiškai įgyvendinant įtaukties principą, įtraukties komunikacijos kampanijos įgyvendinimas padės supranti mokyklos bendruomenei SUP turinčių vaikų ugdymo bendrosios paskirties mokyklose naudą visai mokyklos bendruomenei. Projekte numatytos veiklos reikšmingai prisidės prie išvardytų problemų sprendimo, tačiau visiškai jų neišspręs. Projektas nepažeidžia horizontaliųjų principų, atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą. Projektas siekia kurti galimybes visiems mokiniams naudotis vienodomis švietimo / mokymosi galimybėmis, t. y. plėtoja pedagoginių darbuotojų kompetencijas teikti kiekvieno vaiko poreikius atitinkantį ugdymą, kuria tam reikalingą metodinę medžiagą ir priemones.