Skaitant Agnės CV, sunku patikėti, kad tai vieno žmogaus patirtis: ligoninės slaugytoja, IT bendrovės vadybininkė, draudimo agentė, keli pradėti verslai ir galiausiai – pradinių klasių mokytoja. Ilgai svajojusi apie akušerės darbą, kaunietė sako pagaliau išpildžiusi didžiausią savo norą dirbti su vaikais – tik ne kaip gydytoja, o būdama mokytoja. Kaip juokauja 47 metų pašnekovė, jei ne jos sūnaus mokyklos direktorė, kuri po kelių pokalbių įžvelgė moters pašaukimą darbui su vaikais, nežinia, kur dabar blaškytųsi, bandydama atrasti save.
Kaune gyvenanti Agnė Skabickienė prisimena vienos savaitės įvykius, kurie iš esmės pakeitė jos gyvenimą. Metus dirbusi mokytojos padėjėja, likus parai iki rugsėjo 1-osios, gavo pasiūlymą dirbti pradinių klasių mokytoja. „Direktorė pasikvietė mane pokalbiui, o jos kabinete manęs jau laukė keli žmonės – visa mokyklos vadovybė. Pamenu, dar pajuokavau – kas čia per konsiliumas? Sako – Agne, nuo rytojaus reikia, kad būtum pirmokų mokytoja, nes viena pedagogė šiandien pranešė, jog nebeateis į darbą. Aš iš to šoko išrėkiau – ar jūs visi išprotėjot?!“, – dabar su šypsena moteris prisimena 8 metų senumo įvykius.
Kasdien matydavo mirtis
Kauno S. Daukanto progimnazijoje pradinių klasių mokytoja dirbanti Agnė sako visada svajojusi dirbti su vaikais, tačiau įsivaizdavo būsianti akušere. Kaip prisimena pašnekovė, prieš daugiau nei 25 metus, norint studijuoti šią specialybę, reikėjo ne tik aukštų balų, bet ir plačios piniginės.
„Nepavyko man įstoti ten, kur svajojau, todėl pasiūlė stoti į slaugytojas ir žadėjo, kad po metų galėsiu perstoti ten, kur noriu – esą, labai daug merginų po pirmo kurso neatlaiko ir pabėga. Deja, planas nepavyko. Pabaigusi P. Mažylio medicinos mokyklą, 4 metus buvau ligoninės slaugytoja. Dirbau pačiame sunkiausiame skyriuje, į kurį atveždavo žmones tiesiog numirti – tai visi onkologiniai ligoniai, dūstantys, kosėjantys, su plaučių uždegimu. Labai greitai viso to atsikandau ir pabėgau“, – pirmus savo darbus prisimena kaunietė.
Palikusi medicinos sektorių, jauna moteris įstojo į KTU, kur baigė verslo administravimą. Gavusi naują išsilavinimą, vienoje IT bendrovėje ji dirbo vadybininke. Netrukus, sutikusi savo būsimą vyrą, kaip juokauja pašnekovė, 8 metus dirbo trijų vaikų mama, bet tuo pačiu kartu su vyru pradėjo kurti savo verslus – įvairioms šventėms gamino vieno kąsnio užkandžius, saldumynus, puošė šventes.
Įžvelgė neišnaudotą potencialą
11, 14 ir 16 metų vaikus auginanti mama sako prisimenanti, jog vyriausiam sūnui pradėjus lankyti mokyklą, ji nuolat sukdavosi jo ugdymo įstaigoje – visuomet pirmoji imdavosi iniciatyvos, jei mokytoja prašydavo pagalbos ką nors atvežti, nupirkti ar suorganizuoti.
„Aš taip dažnai būdavau toje mokykloje, kad mane labai greitai pastebėjo direktorė. Užkalbinusi, ji pasiūlė išbandyti save dirbant mokytojos padėjėja. Man tai buvo labai netikėta, nes iki tol neturėjau nieko bendro su švietimo sektoriumi. Tai buvo 2017-ieji, kuomet tik apskritai atsirado ši nauja pareigybė. Pradžia nebuvo lengva, nes gavau labai sunkų vaiką su specialiaisiais poreikiais“, – pirmus metus Kauno S. Daukanto progimnazijoje prisimena mokytoja.
Priėmusi pasiūlymą dirbti mokytojos padėjėja savo sūnaus klasėje, A. Skabickienė pasakoja, jog netrukus mokykloje apsilankė auditorių komanda, kuri tikrino čia dirbančius mokytojus.
„Mane labai nustebino auditorių vadovė – ji ilgai kalbėjosi su manim, klausinėjo, koks mano požiūris į švietimą, į specialių poreikių vaikus. Tąkart mintyse galvojau – viešpatie, ko tu, moterie, iš manęs nori, juk aš ne mokytoja, o tik, kaip mes juokaudavome – mokytojos tarnaitė“, – savo nuostabą prisimena Agnė.
Po pokalbio su auditore mokytojos padėjėja dirbusi kaunietė iš karto gavo direktorės kvietimą pokalbiui. Auditorių išvados buvo labai aiškios – mokykloje turite labai didelį neišnaudotą potencialą, Agnei reikia baigti pedagogikos studijas ir dirbti mokytoja.
Viską pakeitęs ultimatumas
Netikėtas direktorės pasiūlymas atskriejo kaip tik tada, kai Agnė augino tris mažamečius vaikus ir buvo neseniai atšventusi savo 40-ąjį gimtadienį.
„Kategoriškai pasakiau, kad jau nebe tas amžius mokytis, be to, namie trys vaikai. Tačiau direktorė buvo atkakli ir nepaleido šios temos, kol nepadaviau prašymo studijuoti. Žiūrint atgal, dabar galiu pasakyti, kad šios papildomos „Tęsk“ projekto studijos buvo, tikriausiai, geriausia, kas man tada galėjo nutikti. Buvome nuostabus dvidešimties žmonių kursas. Mes iki šiol visos bendraujame. Pabaigusi šias studijas, aš prikalbinau jas baigti dar 3 žmones. Jiems, kaip ir man atrodė, kad bus neįmanoma visko suderinti, bet aš buvau įrodymas, kad viskas pavyks“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Pradinio ir priešmokyklinio ugdymo studijas baigusi moteris.
Užpildžiusi stojimo dokumentus, Agnė sulaukė mokyklos direktorės kvietimo pokalbiui. Netikėtai darbo atsisakius vienai mokytojai, ji išgirdo siūlymą nuo rytojaus dirbti pradinių klasių mokytoja.
„Aš tik po kelerių metų supratau, kad tąkart susirinkusi visa mokyklos vadovybė turėjo gudrų planą, kaip mane įkalbėti. Išgirdau ultimatumą – arba nuo rytojaus tampu pirmokų mokytoja, arba jie turės išardyti 2C klasę, kad atsilaisvintų viena mokytoja. 2C klasė buvo mano sūnaus, kurioje vaikai kartu buvo nuo darželio. Aš buvau priversta sutikti, nors dabar logiškai suprantu, kad niekas tikrai nebūtų ardęs tos klasės“, – iš savo patiklumo juokiasi pašnekovė.
Matematikos pamokose pjausto vaisius
Septynerius metus pradinių klasių mokytoja dirbanti A. Skabickienė tikina neįsivaizduojanti tinkamesnio darbo jos būdui. Kaip juokauja pedagogės kelią pasirinkusi Agnė, jai reikia daug veiksmo, judesio, galimybės nuolat kurti ir šiek tiek nežinomybės.
„Pamoka yra pats didžiausias kūrinys – jos kūrėjas įdeda ne mažiau darbo nei dailininkas, piešdamas paveikslą, ar muziką kurdamas kompozitorius. Pavyzdžiui, kai mums su vaikais per matematikos pamokas reikėjo išmokti trupmenas, jas mokėmės pjaustydami vaisius ir gamindami vaisių salotas. Vaikai viską pjaustė, svėrė, matavo ir tokiu būdu jie daug smagiau ir lengviau perprato trupmenų esmę“, – kūrybiškais mokymo būdais dalinasi savo pašaukimą atradusi Kauno S. Daukanto pradinių klasių mokytoja Agnė Skabickienė.
Įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nacionalinė švietimo agentūra 2024-aisiais į mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio studijas pakvies daugiau nei 1000 Lietuvos pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis, tad papildomai nekainuos. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“.
Nacionalinės švietimo agentūros informacija