Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk! Įgyvendinama

Lietuvos švietimo sistemoje vyksta ne vienas pokytis: vis daugiau vaikų įtraukiami į ankstyvąjį ugdymą, atnaujinamas ugdymo turinys, skaitmenizuojami mokymo(si) procesai ir turinys. Lietuvos mokyklose mokosi vis daugiau mokinių, atvykusių iš kitų šalių, ar lietuvių vaikų, su tėvais grįžusių iš emigracijos, o lietuvių kilmės asmenys siekia pasinaudoti lituanistinio švietimo galimybėmis. Pokyčiai skirtinguose švietimo sistemos lygmenyse lemia, kad vis aiškiau suprantamas pedagogo veiklos kompleksiškumas, atsakomybės, sudėtingumas ir kartu įdėtų pastangų ir atlygio už šį darbą disproporcijos. Iš pedagogų profesijos pasitraukia daug pensinio amžiaus sulaukusių asmenų, tačiau neatsiranda pakankama pamaina šiems žmonėms pakeisti, nes pedagogo profesija visuomenėje (ir ypač taip jaunų žmonių) nėra patraukli. Projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ skirtas spręsti toliau nurodomą problemą ir jas įtakojančias priežastis, kurios detalizuotos ir aprašytos pažangos priemonėje „Pirmiausia mokytojas“ Nr. 12-003-03-06-01. Projektu prisidedama prie 2021-2030 nacionalinio pažangos plano 3.6 uždavinio „Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą“. Sprendžiama problema. Nepatraukli pedagogo profesija. Įgyvendinant suplanuotas projekte veiklas numatoma spręsti šias egzistuojančias problemos priežastis: - per mažas pedagogo profesijos prestižas visuomenėje (ŠPP 17.5 priežastis); - ribotos profesinės karjeros, profesinio augimo galimybės (ŠPP 17.4 priežastis); - nepakankama parama pedagogui (ŠPP 17.3 priežastis). Taip pat identifikuota, kad nepakankama parama pedagogams (ŠPP 17.3 priežastis) pasireiškia ir tuo, kad: - neužtikrinama pakankama dirbančių mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencija įgyvendinti įtraukųjį ugdymą (ŠPP 4.2 priežastis); - mokyklų personalo kompetencijų ugdyti mokinių socialines-emocijas kompetencijas trūkumas (ŠPP 8.2 priežastis); - neužtikrinamos reikiamos sąlygos iš užsienio sugrįžusių ir atvykusių mokinių kalbinei integracijai ir sėkmingam mokymusi (ŠPP 10.1 priežastis); - neužtikrinama pakankama pradinio ir gamtamokslinio ugdymo mokytojų kvalifikacija (ŠPP 14.3 priežastis); - nesudarytos sąlygos lituanistinio švietimo vykdytojams įgyti reikiamą kvalifikaciją ir ją tobulinti (ŠPP 9.3 priežastis). Dėl išryškintų priežasčių projekto veiklomis siekiama sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą bei pedagogų rengimo ir profesinio augimo sistemą. Siekiant spręsti problemą, būtina sustiprinti pedagogo profesijos prestižo suvokimą tiek visuomenėje tiek ir tarp pačių pedagogų. Projekto veiklomis siekiama užtikrinti naujų pedagogų atėjimą į švietimo sistemą, todėl projekto įgyvendinimo laikotarpiu bus finansuojamos mokomojo (-ųjų) dalyko (ų) ir (ar) ugdymo srities pedagoginės specializacijos studijos, išbandomos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pritraukimo į švietimo įstaigas alternatyvos. Pastaruoju metu švietimo sistemai išgyvenant pokyčius, mokykloms, švietimo pagalbos įstaigoms ir pedagogams deleguojant vis daugiau naujų funkcijų, kyla natūralus poreikis plėtoti pagalbos ir paramos jiems sistemą, diegti konkrečias paramos priemones, tarp jų ir suteikti pedagogams naujų kompetencijų, reikalingų jų darbe. Parama pirmiausiai būtina pradedantiesiems pedagogams. Kaip rodo EBPO TALIS 2018 m. duomenys (https://smsm.lrv.lt/uploads/smsm/documents/files/teisine_informacija/talis-2018-lietuvos-ataskaita.pdf), naujai pradėję dirbti mokytojai, palyginti su ilgiau dirbančiais savo kolegomis, vidutiniškai EBPO šalyse, taip pat ir Lietuvoje, ne taip tvirtai jaučiasi, vertindami savo profesinius mokymo gebėjimus, yra kiek mažiau patenkinti savo darbo rezultatais ir kiek labiau būtų linkę pakeisti mokyklą, pasitaikius progai. Tai, kad, pasitaikius progai, norėtų pakeisti mokyklą, nurodo 19 proc. naujųjų ir 15 proc. ilgiau dirbančių mokytojų Lietuvoje (EBPO atitinkamai 22 ir 19 proc.). Nerimą kelia ir tai, kad 35 proc. jaunų (iki 35 metų) Lietuvos mokytojų mokytojo darbą norėtų iš viso palikti (EBPO 16 proc.). Šie duomenys rodo, kad, nesant pradedančiųjų mokytojų palaikymo sistemos, jiems sunku integruotis mokykloje ir dirbti pedagoginį darbą. Sprendžiant naujų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų trūkumo mokyklose bei praktinio pasirengimo profesinei veiklai kokybės, sėkmingos integracijos į profesiją ir jų tolimesnio darbo mokykloje specifines problemas bus vykdoma mentorystės programa mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams bei palydėjimas į profesinę veiklą, kvalifikacijos tobulinimo ir palaikymo veiklos. Mokyklose trūksta pagalbos mokiniui specialistų (psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų, surdopedagogų, tiflopedagogų), kurių pagrindinė funkcija – kuo skubiau nustačius poreikius pradėti teikti specialiąją pedagoginę ir / ar socialinę pedagoginę, ir / ar psichologinę pagalbą ir padėti mokytojams parinkti tinkamus ugdymo būdus, kad visi mokiniai būtų ugdomi taip, kad darytų pažangą ir jaustųsi laimingi šalia bendraamžių. Trūkstant pagalbos mokiniui specialistų, o kai kuriais atvejais ir esant nepakankamam jų pasirengimui įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, bus neįmanoma įgyvendinti valstybės nustatytų įtraukties uždavinių. Projekto veiklose numatomas finansavimas apims - pagalbos mokiniui specialistams įgyti mokomojo (-ųjų) dalyko (ų) ir (ar) ugdymo srities pedagoginės specializacijos kompetencijų, taip pat pagalbos mokiniui specialistų pritraukimą ir išlaikymą, mentorystės veiklas ir stažuotes. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatuose (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. ISAK-556, 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. V-1367 redakcija) yra apibrėžti skirtingi profesinio augimo būdai (ne tik mokymasis bendruomenėje ir savišvieta, bet ir kitos dalykinės specializacijos įgijimas, kompetencijos tobulinimas pagal neformaliojo švietimo programas), numatyta galimybė rinktis ilgalaikes kvalifikacijos tobulinimo programas, tačiau dėl savo darbo pobūdžio ir riboto finansavimo tik nedidelė dalis pedagogų dalyvauja jų poreikius atitinkančiose bei ilgalaikėse kvalifikacijos tobulinimo programose. Kaip rodo EBPO TALIS 2018 m. tyrimas, net 43 proc. Lietuvos mokytojų ir 32,4 proc. mokyklų vadovų pabrėžė, kad jie negauna tinkamų profesinio tobulinimosi pasiūlymų, ir tik 18,3 proc. (EBPO vidurkis – 40,3 proc.) jų nurodė dalyvavę ilgalaikiuose (kelių savaičių) mokymuose, kurie galėtų sukurti tvarų pokytį. Mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams kylančius iššūkius turi amortizuoti švietimo įstaigos vadovai, kurie taip pat neturi pakankamai kompetencijų perprasti naujausias tendencijas švietime ir jiems taip pat neteikiama parama (kompetencijų tobulinimas, konsultacijos, rekomendacijos ar pan.), padedant racionaliai ir efektyviai suvaldyti procesus. Patyrusieji švietimo įstaigų vadovai gali remtis susikurtais kolegų tinklais, palaikyti kolegiškus ryšius, bet jauniems ar naujiems vadovams parama yra būtina. Daugelyje šalių naujai paskirtiems švietimo įstaigų vadovams yra teikiamos mentorystės paslaugos, kurioms teikti Lietuvoje jau pasirengta (parengta sistema ir mentoriai), tačiau trūksta tvaraus finansavimo ir tradicijos tai daryti. Pastebėtina, kad pedagogai nėra linkę tobulinti savo kvalifikaciją užsienyje vykstančiuose renginiuose. Viena iš galimų tokio apribojimo priežasčių – šių renginių ir atitinkamai kelionių kaina, kurią sunku padengti iš švietimo įstaigos turimų lėšų. Dėl šios priežasties būtų tikslinga paskatinti pedagogus tobulinti kvalifikaciją užsienio institucijose ar organizacijose (mokomieji renginiai, konferencijos, praktikos vizitai, tarptautinio sertifikavimo programos, kt.) už esamos formalios kvalifikacijų tobulinimo sistemos ribų sukuriant atitinkamus finansinius instrumentus (pvz., stažuočių užsienyje programą). Projekto veiklose numatytas pagalbos švietimo įstaigų vadovams užtikrinimas – ilgalaikė vadovų mentorystė, švietimo įstaigų vadovų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir įgyvendinimas ir pedagogų stažuočių aprašo parengimas ir stažuočių užsienyje organizavimas. Lituanistinio švietimo institucijų registro duomenimis, neformaliojo švietimo lituanistinėse mokyklose užsienyje dirba 1 018 mokytojų. 82 proc. jų turi aukštąjį išsilavinimą, 51 proc. – pedagogo kvalifikaciją. Šiuo metu trūksta informacijos įvardyti, kokios srities aukštąjį išsilavinimą lituanistinio švietimo mokytojai yra įgiję, tačiau tikėtina, kad lietuvių kalbos, kultūros, istorijos, geografijos, pradinių klasių ar švietimo vadybos studijas yra baigę nedidelė dalis pedagogų. Kadangi pedagoginė veikla neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigose dažniausiai vyksta savanorystės pagrindais, kvalifikacijos tobulinimo sistema šiose įstaigose nėra plėtojama. Projekto veiklose numatyta finansuoti lituanistinio švietimo vykdytojų studijas ir kvalifikacijos tobulinimą.