„Naujos kartos Lietuva“ planas – unikali galimybė Lietuvai tapti dar stipresnei, gebančiai lanksčiai atremti ne tik regioninius, bet ir globalius iššūkius. Šiame plane numatytos ir su Vyriausybės strateginiais prioritetais susietos žaliosios, skaitmeninės ir į kokybišką švietimą orientuotos investicijos padės siekti klimato kaitos tikslų, užtikrins tvarų ekonomikos augimą bei energetinį ir kibernetinį saugumą. Tai didins Lietuvos atsparumą galimoms krizėms ateityje“, – šiandien Panevėžyje vykusio ekonomikos forumo metu sakė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.
Pristatydama „Naujos kartos Lietuva“ reformas ir investicijas į žaliąją energetiką, viceministrė Vaida Česnulevičiūtė akcentavo, jog iš rusiškų energetinių spąstų Lietuva išsivadavo pirmoji Europoje, todėl šiuo metu, siekiant stiprinti energetinį saugumą, didelis dėmesys atitenka atsinaujinančiai energijai, darniam transportui ir energijos taupymui, ypač pastatų sektoriuje.
„Plano investicijos orientuotas į ilgalaikį šalies ekonomikos augimą, o atsinaujinančios energetikos plėtra neabejotinai paspartins šį procesą, nes ilgainiui bus atsisakoma brangių irtaršių energijos išteklių importo – jau 2030 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių šaltinių pagaminsime visą mūsų valstybei reikalingą elektros energijos kiekį“, – forumo metu akcentavo viceministrė V. Česnulevičiūtė.
„Naujos kartos Lietuva“ plane energetikai ir žaliajai transformacijai iš viso numatyta 43 proc. (970,1 mln.) visų lėšų, o daugiausia šių investicijų nukreipta į atsinaujinančių ir alternatyvių energijos išteklių plėtrą (338,2 mln. eurų), darnų judumą (337,9 mln. eurų) ir tvarią pastatų renovaciją (201,5 mln. Eurų).
„Matome ženkliai išaugusį visuomenės ir verslo susidomėjimą žaliosiomis investicijomis, todėl spartiname šių priemonių įgyvendinimą – iki šių metų pabaigos žaliajai pertvarkai numatytų kvietimų bus paskelbta iš viso už 458,6 mln. eurų, o 2023 m. pradžioje – už 483 mln. eurų“, – pažymėjo viceministrė.
„Naujos kartos Lietuva“ investicijomis planuojama įgyvendinti ambicingus energetikos tikslus – pradėti parengiamuosius darbus vėjo jėgainių parko statyboms Baltijos jūroje, didinti naujus saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumus, steigti baterijų parkus.
Be investicijų į žaliąją pertvarką, V. Česnulevičiūtė papildomai išskyrė kitas „Naujos kartos Lietuva“ reformas ir investicijas, kurios padės suvaldyti įvairias hibridines grėsmes. Skaitmeninimo srityje 110 mln. eurų numatyta skirti valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai, kurios metu bus įdiegta nauja kibernetinio saugumo valdysenos sistema, o visos valstybės elektroninės paslaugos galės būti vartotojams teikiamos efektyviai, saugiai ir nepertraukiamai.
Sveikatos srityje už 148 mln. eurų penkiuose miestuose bus modernizuoti infekcinių ligų klasteriai, o septynių regioninių ligoninių skyriai bus pritaikyti skubiai pagalbai ir ekstremalioms situacijoms. „Siekiant, jog sveikatos apsaugos sistema būtų pasiruošusi reaguoti į bet kokio pobūdžio sveikatos krizes, yra rengiamas konkretus sveikatos infrastruktūros ir įrangos panaudojimo bei visų įstaigų bendradarbiavimo planas. O platesniąją prasme, kad pokyčiai nebūtų laikini – inicijuojame valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių reformą, jog tarnautojų darbas būtų kokybiškas, kuriantis proveržį ir orientuotas į rezultatus, o ne procesų eigos palaikymą“, – teigia viceministrė.
Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė kartu su verslo, politikos ir visuomenės lyderiais trečiadienį dalyvavo ekonomikos forume „Panevėžys 2022: kaip tapti stipresniems po dar vienos krizės?“, kuriame pristatė 2,225 mlrd. eurų „Naujos kartos Lietuva“ planą bei jame numatytas reformas ir investicijas, padėsiančias išvengti galimų krizių padarinių ateityje.
Papildoma informacija:
„Naujos kartos Lietuva“ planas yra parengtas, atsižvelgiant į Vyriausybės programą, 2021–2030 m. Nacionalinį pažangos planą bei kitus nacionalinius strateginio planavimo dokumentus. Jame numatytos investicijos ir reformos apima 7 sritis, kurių pagrindinės – žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija. Šis planas finansuojamas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.
Informacija ir nuotrauka iš https://finmin.lrv.lt/