Kontaktai
„Naujos kartos Lietuva“ – tai mūsų šalies planas pasinaudoti Europos Komisijos pasiūlyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP, angl. – RRF), kuri, reaguojant į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, skirta finansuoti valstybių narių struktūrines reformas ir skatinti ūkio atsigavimą.
Ši priemonė yra bendro Europos Sąjungos „Next Generation EU“ paketo ekonomikos augimui ir pasirengimo ateities iššūkiams dalis. Jame taip pat yra tokios finansavimo priemonės, kaip REACT-EU, Teisingos pertvarkos fondas ir Kaimo plėtrai skirtas fondas.
Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos Europos Sąjungos prioritetai, kuriems Lietuva atitinkamai skirs 43 ir 33 proc. finansavimo. Kiti „Naujos kartos Lietuva“ plano prioritetai yra siejami su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu, o visas planas suderintas su šalies Vyriausybės programa bei 2021-2030 m. Nacionaliniu pažangos planu. Toliau trumpai apžvelgiame, kokio dydžio lėšos bus skiriamos atskiroms sritims.
[[#ex]]
Žalioji pertvarka
Įgyvendinant žaliąją pertvarką, numatytos reformos ir investicijos, skatinančios atsinaujinančių energijos išteklių gamybą (saulės ir vėjo energijos gamyba, alternatyvių degalų gamybos skatinimas), darnaus transporto plėtrą (elektromobilių infrastruktūra, taršių transporto priemonių keitimas) ir energijos efektyvumo priemones (daugiabučių renovacija ir statybų sektoriaus inovacijos) - 823,1 mln. Eur.
Skaitmeninė transformacija
Skaitmeninė transformacija nukreipta į valstybės IT išteklių pertvarką (IT valdymo centralizavimas, infrastruktūros konsolidavimas), duomenų valdymą (atviri duomenys ir jų mainai), elektroninių paslaugų plėtrą, skaitmeninį junglumą (judriojo ryšio plėtra nutolusiose vietovėse ir sąlygų 5G ryšio diegimui sudarymas) bei skaitmenines inovacijas (lietuvių kalbos skaitmeninimas, skaitmeninių inovacijų versle skatinimas) - 448,26 mln. Eur.
Sveikata
Investicijomis siekiama stiprinti sveikatos sistemos atsparumą bei pasirengimą ateities iššūkiams: priemonės nukreiptos į visų sveikatos priežiūros sistemos grandžių bendradarbiavimo efektyvumo didinimą, užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros stiprinimą bei nuotolinių ir personalizuotų sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą - 268 mln. Eur.
Švietimas
Švietimo srityje bus optimizuojamas mokyklų tinklas ir gerinama mokymo kokybė, taip pat reformuojamas profesinis mokymas ir skiriama parama verslui, skatinant pameistrystę ir praktinį moksleivių mokymą - 311,52 mln. Eur.
Socialinė apsauga
Darbo rinkos ir socialinėje sferoje siekiama skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimą, subsidijomis remti darbo vietų bedarbiams steigimą - 109,2 mln. Eur.
Viešojo sektoriaus pertvarka
Viešojo sektoriaus efektyvumas bus didinamas, kovojant prieš šešėlį ir gerinant mokesčių administravimą, taikant pažangias technologijas. Numatyta sukurti vieningą viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą, ugdyti kompetencijas - 64,391 mln. Eur.
Inovacijos ir mokslas
Inovacijų ir mokslo srityje investicijomis siekiama didinti aukštojo mokslo efektyvumą, kokybę ir tarptautinį konkurencingumą, konsoliduoti už inovacijas atsakingų institucijų potencialą, skatinti inovacijų paklausą bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą, užtikrinant aukštos pridėtinės vertės augimą prioritetiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose - 200,22 mln. Eur.
[[#ex]]
Daugiau informacijos:
,,Naujos kartos Lietuva" planas
Oficiali Europos Komisijos svetainė apie Europos ekonomikos gaivinimo planą
Europos Komisijos ir Lietuvos pasirašytas Veiklos susitarimas prie ,,Naujos kartos Lietuva" plano
EGADP įgyvendinimo peržiūros ataskaita
Papildytas „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) plano projektas, 2022.12.07
„Naujos kartos Lietuva“ (NKL) plano papildymo pristatymas 2023.06.28
„Naujos kartos Lietuva“ plano keitimas buvo priimtas 2023 m. lapkričio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 28 d. Įgyvendinimo sprendimas dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo. Jį rasite ČIA (EN), o pakeistą detalų įsipareigojimų priedą – ČIA (EN).
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
[[#ex]]
1. Kas yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė?
Europos Komisija reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP, angl. – RRF, The Recovery and Resilience Facility).
Priemonės tikslas – sušvelninti ekonominį ir socialinį COVID-19 pandemijos poveikį ES narėse ir padaryti Europos ekonomiką ir visuomenę tvaresnę, atsparesnę ir geriau pasirengusią žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkiams ir galimybėms.
2. Koks yra pagrindinis plano „Naujos kartos Lietuva“ tikslas?
Plano esminis tikslas – sveikas ir laimingas žmogus, galintis veikti ir kurti, dirbti kokybišką darbą, gaunantis orias pajamas, gyvenantis darnioje bendruomenėje, įkvepiančioje ir palaikančioje, saugioje, sveikoje ir švarioje aplinkoje, ugdančioje pagarbą, atvirumą ir pasitikėjimą, vertybiniu pagrindu formuojamą valstybės politiką.
3. Kokiems sektoriams numatyta skirti lėšas pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą?
Lėšos plane numatytos skirti svarbiausiems prioritetams, kurie suskirstyti į 7 komponentus: 1. Žalioji pertvarka; 2. Skaitmenizacija; 3. Švietimas; 4. Sveikata; 5. Socialinė apsauga; 6. Inovacijos ir mokslas; 7. Viešojo sektoriaus pertvarka. Daugiau apie plano komponentus galite skaityti čia.
4. Kokiam laikotarpiui skirtas planas „Naujos kartos Lietuva“?
Planas skirtas 2021-2026 m. laikotarpiui.
5. Kiek Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšų skiriama „Naujos kartos Lietuva“ planui?
Pagal EGADP, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. Eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms, kuriomis šiuo metu nėra planuojama naudotis.
6. Kas Lietuvoje koordinuoja „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimą?
„Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. Už „Naujos kartos Lietuva“ plano priemonių veiklų įgyvendinimą yra atsakingos su konkrečiu komponentu susijusios ministerijos.
7. Kada „Naujos kartos Lietuva“ planas bus pradedamas įgyvendinti?
Planas jau vykdomas, apie pažangą daugiau skaitykite čia.
8. Kur galima rasti „Naujos kartos Lietuva“ plano kvietimus teikti projektų paraiškas?
„Naujos kartos Lietuva“ kvietimai skelbiami čia.
9. Kodėl buvo nuspręsta papildyti „Naujos kartos Lietuva“ planą?
Priežasčių, kodėl „Naujos kartos Lietuva“ plano apimtis yra didinama beveik dvigubai, yra daug.
Visų pirma, po rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kilo globalus energetikos išteklių šokas, todėl visoje ES sustiprėjo poreikis investuoti į žaliąją energetiką, jog būtų užtikrinta nepriklausomybė nuo rusijos iškastinio kuro importo. Tam ES lygiu buvo išleista nauja REPowerEU iniciatyva, kurios dėka Lietuva be kita ko gavo papildomus 194 mln. eurų dotacijų. Energetinės nepriklausomybės reikšmė Lietuvai yra dar svarbesnė, o strateginiai planai šio tikslo link parengti daugiau nei prieš dešimtmetį, todėl ne tik spartiname esamų žaliųjų priemonių įgyvendinimą, bet ir papildomai investuojame į atsinaujinančius išteklius, kurie ne tik garantuos valstybei saugumą, bet ir leis gyventojams sumažinti savo išlaidas, o verslams tapti konkurencingesniais ir tvaresniais.
Antra, dar iki šių metų pabaigos „Naujos kartos Lietuva“ bus paskelbti kvietimai teikti projektus už 2,1 mlrd. eurų t.y. 95 proc. visos dabartinio plano vertės. Tvariai investuotomis 1,94 mlrd. papildomomis lėšomis norime Lietuvos rinkai ir gyventojams suteikti papildomą impulsą, jog būtų užtikrinamas tolimesnis spartus mūsų ekonomikos ir gerovės lygio augimas.
Trečia, negalime ignoruoti tarptautinio konteksto. JAV, Kinija ir kitos pasaulio valstybės pastaruoju metu priėmė planus ir numatė įvairias teisines ar finansines paskatas, skatinančias kurti ir investuoti į žaliąsias ir klimatui neutralias technologijas. Lietuva, norėdama išlikti konkurencinga, taip pat privalo padėti verslui greičiau integruotis į žaliųjų technologijų globalias vertės grandines, jog nepraleistume progos tapti vis sparčiau augančios žaliosios ekonomikos dalimi.
Ketvirta, papildyti „Naujos kartos Lietuva“ planą siūloma atsižvelgus naujas Lietuvos ambicijas atsinaujinančios energetikos srityje, intensyvias diskusijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais, Prezidentūros pasiūlymus.
Daugiau apie plano papildymą skaitykite čia.
10. Kiek yra papildomas „Naujos kartos Lietuva“ planas naujomis lėšomis?
Atnaujintame plane numatoma daugiau kaip 1,8 mlrd. eurų papildomų investicijų. Reikšmingiausios naujos investicijos koncentruotai planuojamos nukreipti į dvi sritis: 1 mlrd. eurų skiriama paskoloms verslo ir pramonės įmonėms bei papildomi beveik 700 mln. eurų į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.
„Naujos kartos Lietuva“ plane kuriamas naujas iki 1 mlrd. eurų ilgalaikio finansavimo instrumentas, suteiksiantis daugiau galimybių verslui. Nauja finansavimo priemonė verslui atvers lanksčias galimybes, kurių prieš tai nebuvo. Tai yra nauja valstybės finansavimo kryptis.
Priemonė bus leidžiama kaip finansinis instrumentas, paskolų forma, taigi lėšos grįš. Galimybę gauti finansavimą turės visų dydžių įmonės – mažos, vidutinės ir didelės. Pretenduoti galės verslas, kuris savo investicijomis siekia įgyvendinti ES Žaliąjį kursą pramonėje, užtikrinant žiediškumą, dekarbonizaciją ir energetinį efektyvumą. Taip pat diegia aplinkai palankias, mažaatliekes ir pažangias bei skaitmenines technologijas, užtikrinant aukštos pridėtinės vertės ir mažo CO2 pėdsako produktų gamybą bei jų eksporto plėtrą. Papildomai numatomos galimybės investicines paskolas gauti gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus produktų tobulinimui, inovacijų kūrimui šiose srityse. Tai padės kurti gerai apmokamas darbo vietas ir užtikrins ilgalaikį tvarų Lietuvos ekonomikos augimą.
Finansinis instrumentas konstruojamas taip, kad valstybė per Nacionalinę plėtros įstaigą (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA)) finansuotų projektus kartu su privačiu sektoriumi, tokiu būdu užtikrinant, kad finansuoti projektai yra atsiperkantys ir ekonomiškai pagrįsti.
Dabartinių iššūkių akivaizdoje dvigubai didiname savo ambiciją ir iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį siekiame pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Todėl pasinaudojus „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymu bus sparčiau įgyvendintas 1 gigavato (#1gigavatolaisvei) projektas. Tai projektas, kuris turi ne tik kovos su klimato kaita dedamąją, bet ir Lietuvą priartina prie energetinio savarankiškumo.
rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės sutrikdė pasaulio energetikos sistemą. Kadangi šiuo metu vietinė elektros energijos generacija Lietuvoje užtikrina tik apie trečdalį šalies elektros energijos poreikio, Lietuva spartina investicijas į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Todėl reikšminga „Naujos kartos Lietuva“ paskolų ir dotacijų (beveik 700 mln. eurų) dalis nukreipiama į energetikos sektorių, užtikrinant Lietuvos energetinį savarankiškumą.
Planuojama, kad finansavimas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai bus skirtas trims tikslinėms grupėms: juridiniams asmenims (verslui), atsinaujinančioms energetikos bendrijoms, ypač toms, kurioms susiduria su energetiniu nepritekliumi bei savivaldybėms ir centrinei valdžiai. Apie 90 procentų šių lėšų bus skirta saulės elektrinėms, taip pat bus sudaryta galimybė investuoti į sausumos vėjo energijos gamybą, o esant poreikiui įsigyti ir energijos kaupimo įrenginį.
Papildytame „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos kitos papildomos investicijos pastatų renovacijai bei valstybės kibernetinio saugumo stiprinimui.
[[#ex]]