Taikomieji tyrimai „Klimatui neutralūs pastatai Lietuvoje“ – pasirengimas teikti paraiškas į programos „Europos horizontas“ misiją „Neutralūs klimato atžvilgiu ir išmanūs miestai“

Vykdyti taikomieji moksliniai tyrimai siekiant įgyvendinti Europos Komisijos miestų misiją – „Iki 2030 m. – 100 pažangiųjų neutralaus poveikio klimatui miestų“ bei pasirengti teikti paraiškas į programos „Europos Horizontas“ misijos „Climate neutral and smart cities„ kvietimus. Pagrindiniai spręsti uždaviniai: Esamos klimatui neutralių pastatų Lietuvoje ir Europoje situacijos identifikavimas; Techninių gairių ir termodinaminio bei matematinio algoritmo, siekiant A++ energinės klasės tipo pastatuose pasiekti nulinės emisijos (ZEB) lygį nustatymas. Šiuo metu ES nėra vieningos, aiškiai apibrėžtos gyvenamųjų pastatų projektavimo anglies dioksido išmetimo ribos. Nors ES pereina prie gyvavimo ciklo (LCA) principo taikymo, priimdama direktyvas, pvz., peržiūrėtą EPBD, ir sistemas, pvz., Level(s), konkrečios ribos skiriasi priklausomai nuo šalies. Įkūnytasis anglies dioksidas – tai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas, susijęs su statybinių medžiagų gavyba, gamyba, transportavimu ir surinkimu, taip pat su statybos procesais. ES pastatai sudaro apie 40 % bendro energijos suvartojimo ir 36 % ŠESD išmetimo, o įkūnytasis anglies dioksidas sudaro vis didesnę dalį, nes didėja veiklos energijos vartojimo efektyvumas. Europos Sąjungos klimato tikslai, tokie kaip nulinės emisijos iki 2050 m. ir 55 % sumažinimas iki 2030 m., skatina perėjimą nuo energijos naudojimo prie viso gyvavimo ciklo emisijų, įskaitant įkūnytą anglį. Šis perėjimas atsispindi naujose reguliavimo sistemose, standartuose ir savanoriškose schemose, tačiau aiškios įkūnytos anglies ribos gyvenamuosiuose pastatuose vis dar yra retos ir fragmentuotos valstybėse narėse. Įgyvendinto anglies kiekio svarba gyvenamųjų pastatų projektavime vis labiau pripažįstama ES klimato politikoje, tačiau reguliavimo metodai ir skaitinės ribos yra nenuoseklios, todėl akcentuojama būtinybė suderinti visą gyvavimo ciklą apimančias sistemas. EPBD ZEB reikalavimai atspindi holistinį požiūrį, integruojant pažangias šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemas, atsinaujinančią energiją, skaitmenines priemones ir gyvavimo ciklo mąstymą, siekiant skatinti ES pastatų parko dekarbonizaciją. Siekiant užpildyti spragą tarp projektavimo tikslų ir realaus efektyvumo, direktyva įveda naujos kartos energijos vartojimo efektyvumo sertifikatus (EPC), kurie apima tiek turto, tiek veiklos duomenis, remiantis pastatų energijos valdymo sistemomis (BEMS). Nuolatinis stebėjimas naudojant skaitmenines priemones palengvina duomenų rinkimą, užtikrina atitiktį ir skaidrumą. Eksploatacinis efektyvumas tapo ZEB atitikties etalonu, signalizuojančiu paradigmos pokytį link išmatuotų ir patikrinamų energijos rezultatų kaip aukščiausio lygio sertifikavimo standarto. Tyrimų prioritetai apima skaitmeninių dvynių kūrimą realaus laiko energijos valdymui, geresnį BIM–BEM sąveikumą ir išsamias darbo jėgos mokymo programas statybos specialistams. Šie veiksmai yra labai svarbūs siekiant nuoseklaus, mastelio keičiamo ZEB įgyvendinimo visoje Europoje.