Edukacinių tyrimų proveržis Įgyvendinama

Projektu planuojamos spręsti problemos, jų priežastys Lietuvos švietimo sistema susiduria su reikšmingais iššūkiais, įskaitant nepakankamą mokinių pasiekimų lygį tarptautiniuose tyrimuose (PISA, TIMSS), švietimo inovacijų trūkumą ir ribotą mokslinių tyrimų rezultatų taikymą praktikoje. Be to, edukacinių tyrimų kokybė ir tarptautinis bendradarbiavimas nėra tvarus ir tai riboja efektyvių, duomenimis pagrįstų sprendimų kūrimą ir įgyvendinimą. Vertinant Lietuvos mokslininkų dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, aiškiai matyti, kad rezultatai yra nepakankami. Pavyzdžiui, dalyvaujant programoje „Horizontas 2020“, nors Lietuvos subjektams skirtos lėšos buvo 45,6 % didesnės nei ankstesnėje ES 7-ojoje bendrojoje programoje, Lietuva pagal gautas MTEP lėšas iš „Horizontas 2020“ užėmė priešpaskutinę vietą tarp ES šalių, lenkdama tik Maltą. Per visą 2014–2020 m. laikotarpį Lietuva gavo 95,5 mln. eurų, kai tuo tarpu Estija – 273,9 mln. eurų, beveik trigubai daugiau. Dar blogiau, pagal koordinatoriams skirtas lėšas Estija lenkia Lietuvą penkiskart. Estijos vieno investuoto euro grąža iš programos „Horizontas 2020“ siekė net 2,7 eurų, o Lietuvai – tik 0,4 euro. Šie skaičiai rodo Lietuvos tyrėjų ribotą tarptautinio bendradarbiavimo galimybių išnaudojimą, kadangi daugelis kvietimų reikalauja bendradarbiauti su užsienio partneriais. 2021 m. atlikta situacijos analizė parodė, kad mokslinių tyrimų ir edukologijos mokslininkų indėlis į švietimo politikos formavimą yra nepakankamas, stokojama tyrimų, kuriuose būtų analizuojami iššūkiai, kylantys atskirose ugdymo srityse, o Lietuvos edukologijos mokslininkai nepakankamai aktyviai įsijungę į tarptautinius tinklus, trūksta tarptautinės veiklos, kuri būtina stiprinant edukologijos krypties tyrimus bei doktorantūrą (2021 m. Nacionalinės švietimo agentūros analizės „Edukacijos tyrimais grįstos švietimo politikos formavimas“ duomenys). Pagrindinė projektu sprendžiama problema – dėl ribotų galimybių dalyvauti tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose/projektuose, nepakankamai plėtojami edukologijos krypties moksliniai tyrimai. Projekto poreikis, galimos pasekmės, jei problema nebus išspręsta Atsižvelgdama į identifikuotą problemą, Lietuvos mokslo taryba planuoja įgyvendinti projektą, skirtą sukurti prielaidas ir galimybes kurti mokslinių tyrimų duomenimis grįstus sprendimus švietimo problemoms spręsti. Planuojamo įgyvendinti projekto tikslas – plėtoti edukologijos krypties mokslinius tyrimus ir, dalyvaujant tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ir / ar projektuose, didinti edukacinių tyrimų kokybę bei tarptautinį bendradarbiavimą, suformuotas atsižvelgiant į pagrindinę problemą. Be to, projektu siekiama prisidėti prie ugdymo(si) krypties mokslinių tyrimų panaudojimo švietimo politikos sprendimams grįsti užtikrinimo ir tyrimų rezultatų taikymo tobulinant ugdymo turinio ir pedagogų rengimo plėtotę, ugdymo praktiką. Be to, projekto veiklų poreikis grindžiamas tuo, kad trūksta tyrimų, skirtų bendrosios švietimo politikos krypties pagrindimui nustatyti, įrodymais grindžiamos švietimo politikos. Viena iš priemonių didinant švietimo sistemos kokybę ir rezultatyvumą, yra vykdyti mokslinių tyrimų programas bendradarbiaujant su Lietuvos bei užsienio tyrėjais, dalyvavimas tarptautinėse švietimo tyrimų programose ir (ar) projektuose. Projekto tikslo pasiekimui, Lietuvos mokslo tarybos konkurso būdu atrinkti 7 Lietuvos universitetai (projekto partneriai) vykdys edukacinius tyrimus, skirtus spręsti aktualias švietimo ir ugdymo problemas, visose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytose tematikose (detaliau žr. Priedas Nr. 3 „Tyrimų tematikų pasiskirstymas“) taip užtikrinant projekto rezultatų tolygumą, tiek sostinės, tiek ir vidurio bei vakarų Lietuvos regionuose. Projekto metu planuojamos vystyti tematikos: - Didaktika. Matematikos, biologijos, chemijos, fizikos ir kalbinių gebėjimų mokymo didaktikos vertinimas, kūrimas ir išbandymas; - Vertinimas. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemos transformacija pereinant prie naujojo ugdymo turinio ir naujų mokymo metodų; - Įtraukusis ugdymas. Įtraukiojo ugdymo sistemos plėtojimas siekiant užtikrinti visiems (specialiųjų poreikių turintiems asmenims, užsieniečiams, grįžusiems emigrantams ir pan.) geriausias galimybes švietime; - Pedagogų rengimas ir jų profesinis tobulėjimas; - Skaitmeninis švietimas. Mokymosi analitika. Skaitmeninės mokymosi platformos, skaitmeninių priemonių kūrimas edukologijos, psichologijos, neuromokslų pagrindu. Didžiųjų duomenų, dirbtinio intelekto ir kitų technologijų pasitelkimas ugdymui; - Švietimo infrastruktūra. Švietimo erdvių ir infrastruktūros poveikis mokinių įtraukčiai, ugdymuisi ir pasiekimams; - Mokymosi visą gyvenimą ir visur gyvenime būdai, motyvacija ir plėtra; - Ankstyvosios vaikystės pedagogika, atsižvelgiant į vaikų raidos ir vaikystės sampratos kaitą. Glaudaus bendradarbiavimo užtikrinimui tarp skirtingose mokslo srityse, kryptyse dirbančių tyrėjų ir specialistų bei siekiant gauti pagrįstas rekomendacijas ugdymo kokybei gerinti, į partnerių vykdomų edukacinių tyrimų tyrėjų grupes projekto metu numatyta įtraukti bent po vieną užsienio tyrėją, edukologijos krypties doktorantą, magistro (ar jam prilygintą) ar daktaro laipsnį turintį mokytoją. Edukacinių tyrimų projekto įgyvendinimo metu į tyrėjų grupės sudėtį bus įtraukiami jaunieji mokslininkai - podoktorantūros stažuotojai ir ugdymo mokslų studijų bei gretutinių studijų magistrantūros studentai – taip siekiant skatinti edukologijos krypties doktorantūros studijų programos patrauklumą. Numatoma, jog doktorantūros procesui sustiprinti edukacinių tyrimų projekto įgyvendinimo metu bus pritraukti 59 tyrėjai ir lektoriai iš užsienio. Šie užsienio tyrėjai skaitys paskaitas, vadovaus doktorantų darbams, teiks konsultacijas bei atliks kitas veiklas, susijusias su doktorantūros procesu. Neįgyvendinus projekto veiklų nukentėtų edukologijos krypties mokslinių tyrimų pažanga, nes kuriant inovacijas bei siekiant išskirtinių rezultatų tarptautinė patirtis yra neįkainojama veiklos dalis dėl kelių priežasčių, tai: - įvairių perspektyvų praplėtimas; - galimybė pritaikyti inovatyvias praktikas; - tyrimų metodologijos tobulinimas; - tyrimų rezultatų sklaida; - tarptautinio finansavimo galimybės ir bendradarbiavimo tinklai; - kritinio mąstymo ir analitinių įgūdžių tobulinimas ir pan. - Galiausiai, tarptautinė patirtis edukologijoje ne tik praplečia žinias, bet ir padeda kurti inovatyvias, į kontekstą orientuotas švietimo strategijas, atitinkančias šiuolaikinės visuomenės poreikius. Problemos sprendimo būdas, planuojamos projekto veiklos, siekiami rezultatai Šios pažangos priemonės NPP uždavinys yra „3.6. Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą“. Vadovaujantis ŠPP, 3.6 uždavinio sprendimui keliamos dvi problemos ir visa eilė kiekvienos problemos sprendžiamų priežasčių, tai: - nepatraukli pedagogo profesija (17 problema); - pedagogų rengimo ir profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių (18 problema). Šiuo projektu prisidedama prie 18 problemos sprendimo. Šiai problemai spręsti identifikuotos 4 priežastys, iš kurių dvi aktualios pagal teikiamą PĮP, t.y., kuriame suplanuotos veiklos prisideda prie šių problemos priežasčių šalinimo, tai: - Pedagoginėms studijoms vis dar stinga kokybės ir orientacijos į šiuolaikiškos mokyklos poreikius; - Švietimo politikos sprendimai nepakankamai grindžiami mokslinių edukacinių tyrimų duomenimis ir įrodymais; Apibendrinant, šiuo PĮP prisidedama prie 18 problemos „Pedagogų rengimo ir profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių“ ir dviejų problemos priežasčių sprendimo. PĮP 2.1 dalyje įvardinta problema „Dėl ribotų galimybių dalyvauti tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose/projektuose, nepakankamai plėtojami edukologijos krypties moksliniai tyrimai“ iškelta atsižvelgiant į NPP ir ŠPP keliamą problematiką, tikslus ir uždavinius, tačiau suformuluota siauriau nei NPP ar ŠPP strateginiu lygiu keliamos problemos, siekiant projektu sprendžiamą problemą priartinti prie išsikelto projekto tikslo ir planuojamų projekto veiklų. Projekto partnerių numatytuose edukaciniuose tyrimuose planuojami kurti inovatyvūs sprendimai, skirti gerinti edukacinės sistemos būklę, itin svarbus yra informacijos sklaidos aspektas. Projekto partnerių tyrimų grupės ne tik dalyvaus konferencijose, rengs mokymus edukologijos srities specialistams bei rengs rekomendacijas politikos formuotojams, bet ir jungsis į tarptautinius tinklus, susijusius su edukaciniais tyrimais ir edukologija kaip mokslo kryptimi. Bendradarbiaujant su organizacijomis, tyrėjų grupėmis, dalyvaujančiais tarptautiniuose tinkluose bus skatinamas dalijimasis nauja patirtimi, aktualių tyrimų rezultatais. Tuo tikslu suplanuota aštuntoji projekto veikla. Šio projekto vykdymo metu numatoma atlikti 28 edukacinius tyrimus, kurie atitinka 2021–2030 m. Plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 4. Atitiktis horizontaliesiems principams Projekto įgyvendinimo metu bus nepažeidžiami horizontalieji principai dėl darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių, nediskriminavimo, inovatyvumo (kūrybingumo), taip pat bus laikomasi ir nustatytų reikalavimų dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.