Vyriausybės patvirtintoje 2022–2030 metų Regionų plėtros programoje nustatytos pagrindinės ateinančio dešimtmečio regioninės politikos gairės bei numatytos investicijos. Ši programa prisidės prie 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano septintojo strateginio tikslo – tvariai ir subalansuotai plėtoti Lietuvos teritoriją bei mažinti regionų atskirtį. Lietuvoje 2024 metų antrąjį ketvirtį nedarbo lygis reikšmingai sumažėjo, tačiau nekvalifikuotų bedarbių skaičius vis dar dvigubai viršija kvalifikuotų darbuotojų skaičių. Todėl išsilavinimas tampa vis svarbesne siektina vertybe, padedančia žmonėms lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje. Pastebėtina, kad Biržų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, daugėja jaunimo, kuris yra pasirengęs derinti mokymąsi su profesine veikla. Biržų technologijų ir verslo mokymo centras, atsižvelgdamas į jaunų žmonių siekį įsilieti į darbo rinką ir mažinti nedirbančių, nesimokančių bei mokymuose nedalyvaujančių asmenų skaičių, siūlo galimybę eksperimentinėje klasėje įgyti viešbučio darbuotojo specialybę. Projektu planuojama spręsti šias problemas ir jų priežastis: 1. Nepakankamas profesinio mokymo prieinamumas mokantis pagrindiniame ugdyme. Ribotas profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo integravimas, trūksta lankstumo, leidžiančio kuo anksčiau pradėti mokytis profesijų. Be to, nėra pakankamai efektyvių bendradarbiavimo mechanizmų tarp mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų. Eksperimentinių programų įgyvendinimas leistų mokiniams anksčiau pradėti profesinį mokymą, įgyti praktinių įgūdžių bei geriau pasiruošti karjerai. Tai prisidėtų prie ugdymo kokybės ir efektyvumo gerinimo, o perėjimo laikotarpis nuo mokyklos prie profesinio mokymo reikšmingai sutrumpėtų. 2. Neefektyvus profesinis orientavimas mokyklose. Dėl per mažos praktinės naudos ir menkų žinių apie darbo rinką mokiniai dažnai stokoja motyvacijos tęsti profesinį mokymą. Eksperimentinės programos padėtų greičiau rengti specialistus, atitinkančius darbo rinkos poreikius, didintų jaunimo įsidarbinimo galimybes, o įmonės aktyviau dalyvautų profesinio mokymo procese. 3. Sudėtinga mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, integracija į darbo rinka. Profesinėse mokyklose mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, susiduria su sudėtingesniu įsiliejimu į darbo rinką dėl ribotesnių praktinių įgūdžių, savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi. Ši problema lemia mažesnes jų įsidarbinimo galimybes ir socialinę atskirtį. Įgyvendinant eksperimentines programas, siekiama didinti šių mokinių įsitraukimą į darbo rinką, suteikiant jiems daugiau realios praktikos, aiškesnę veiklų struktūrą, individualią pagalbą ir pritaikytą mokymo tempą. Tokiu būdu mokiniai įgytų reikalingų kompetencijų, lengviau prisitaikytų prie darbo aplinkos ir sėkmingiau pradėtų profesinę veiklą. 4. Profesinis mokymas dažnai siejamas su mažesniu prestižu. Šį įvaizdį formuoja visuomenėje vyraujantys stereotipai, kad profesinis mokymas yra mažiau vertingas nei akademinis išsilavinimas. Trūksta informacijos apie profesinio mokymo galimybes, karjeros perspektyvas ir sėkmės istorijas. Nepakankamas technologijų atnaujinimas bei nevienoda mokymo kokybė ypač regionuose mažina profesinio mokymo įstaigų patrauklumą. Be to, silpnas ryšys su darbo rinka ir ribotos galimybės tęsti mokslus aukštojoje mokykloje taip pat prisideda prie neprestižinio įvaizdžio. Eksperimentinės programos padėtų gerinti profesinio mokymo įvaizdį, skatintų daugiau mokinių rinktis šį kelią ir stiprintų visuomenės suvokimą, kad profesinis mokymas yra lygiavertė bei svarbi švietimo sistemos dalis. Projektu bus prisidedama prie 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 3.4. ,,Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“ įgyvendinimo, prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ 4 komponento „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“ ir D.1.4. reformos bei investicijų „Kompetencijos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai“ įgyvendinimo. Mokiniai, įgiję kvalifikaciją, įgytų ekonominio saugumo jausmą, didesnį psichologinį atsparumą, pasitikėjimą savimi, o kūrybiškas skaitmeninių technologijų naudojimas ir tvarumo principų taikymas padėtų formuoti naujas vertybines nuostatas, padedančias efektyviau valdyti iškilusias krizes. Projekto veiklos tiesiogiai prisidėtų prie profesinio mokymo patrauklumo didinimo bei jo atitikties darbo rinkos poreikiams.