Eksperimentinių profesinio mokymo programų plėtojimas VESK Įgyvendinama

Profesinis mokymas Lietuvoje vis dar susiduria su iššūkiais, nes yra nepatrauklus tiek moksleiviams, tiek jų tėvams ir mokytojams. Visuomenėje vis dar yra gajūs stereotipai, kad profesinio mokymo programos yra tinkamos tik tiems mokiniams, kuriems sunku mokytis gimnazijoje, kurie turi elgesio ar emocinių sutrikimų, arba tiems, kurie demonstruoja prastesnius akademinius pasiekimus. Šis požiūris apsunkina profesinio mokymo įvaizdžio gerinimą ir patrauklumą tarp jaunuolių, kurie siekia įgyti praktinių įgūdžių ir įsilieti į darbo rinką. Kita problema – I-II gimnazijos klasių (9-10 pagrindinio ugdymo klasių) mokiniai profesinėse mokyklose mokosi pagal pagrindinio ugdymo II dalies programą, kuri labai panaši į bendrojo lavinimo mokyklose teikiamas bendrojo ugdymo programas. Tačiau bendrojo lavinimo mokyklose nėra galimybės rinktis profesinio mokymo programos, nes tai nenumatyta bendruose ugdymo planuose. Šiuo metu atsirado galimybė mokytis IV lygio profesinio mokymo programų eksperimento sąlygomis. Trečia problema – profesinis orientavimas: bendrojo ugdymo mokyklos mokiniai turi mažai žinių apie profesinio mokymo galimybes ir darbinės veiklos sąlygas. Nuo 2020/2021 m. m. atsirado galimybė I-II gimnazijos klasių (9-10 pagrindinio ugdymo klasių) mokiniams pasirinkti profesinio mokymo II ar III lygio kvalifikacijų programų modulius. Tai numato Bendrieji ugdymo planai, patvirtinti Švietimo, mokslo ir sporto ministro ( 2022/2023 m.m. 84 p.). I-II gimnazijos klasių (9-10 pagrindinio ugdymo klasių) mokiniai gali rinktis 5 kreditų profesinio mokymo programų modulius, o III-IV gimnazijos klasių mokiniams – 10 kreditų. Baigus modulių programą asmenims išduodamas kompetencijų pažymėjimas. Stojimas į profesinio mokymo kvalifikacijų programų modulius vyksta per LAMA BPO sistemą. Su mokiniu (suderinus su tėvais, teisėtais globėjais) sudaroma mokymosi sutartis, o profesinė mokykla su bendrojo ugdymo mokykla sudaro bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatomos mokinio individualaus ugdymo plano galimybės. Mokiniams, pasirinkusiems profesinio mokymo programos (PMP) modulius, atliekant praktinę profesinio orientavimo dalį sudaromos sąlygos išbandyti/susipažinti su būsima profesija. Tuo pačiu per keturis metus mokinys gali baigti 90 kreditų PMP ir įgyti profesinę kvalifikaciją. Darbdaviai palankiai vertina mokinius, kurie turi kompetencijų pažymėjimus ir gali vykdyti kvalifikuotas veiklas bei už jas gauti rinką atitinkantį darbo užmokestį. PMP modulių pasirinkimas didina profesinio mokymo prieinamumą visiems to norintiems asmenims, kurie susiduria su akademiniais, psichologiniais, socialiniais sunkumais gimnazijose ar turintys aiškų tikslą/norą įgyti mėgstamą profesiją. Tikėtina, kad vis daugiau gimnazistų pasirinktų tokį mokymosi kelią. Todėl mokiniai, baigę II gimnazijos klases palaipsniui rinktųsi profesinę mokyklą, o įgiję kvalifikaciją galėtų pasirinkti inžinerines aukštojo mokslo studijas. Ketvirta problema - profesinių mokyklų I-II gimnazijos klasių (9-10 pagrindinio ugdymo klasių) mokiniai gali rinktis II ir III kvalifikacinio lygmens profesinio mokymo programų modulius, tačiau tokių programų šiuo metu vos 19. Palyginimui IV lygio kvalifikacinių programų yra apie 200, tačiau šių programų įeities sąlygos reikalauja, kad profesinio mokymo programa būtų vykdoma kartu su bendrojo ugdymo programa. Dėl šios priežasties Švietimo mokslo ir sporto ministerijos 2020 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.V-1038 "Dėl IV kvalifikacijos lygiui įgyti formaliojo profesinio mokymo programų pritaikymo, baigusiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, eksperimentinio tvarkos aprašo patvirtinimo ( toliau - Eksperimento tvarkos aprašas) buvo patvirtintas „ Eksperimentinių profesinio mokymo programų plėtojimo aprašas“, kuris leidžia profesinių mokyklų I-II gimnazijos klasių (9-10 pagrindinio ugdymo klasių) mokiniams rinktis ir nuosekliai mokytis IV lygio 60 -110 kreditų kvalifikacinę programą ir, per 4 metus baigus bendrąją ugdymo programą, įgyti profesinę kvalifikaciją. Įgyvendinant projektą bus nepažeisti horizontalieji principai ir Chartijos, prieš vykdant mokymus buvo atlikta žodinė tikslinės grupės apklausa, siekiant nustatyti, ar jos nariai turi specialiųjų poreikių.