Profesinis mokymas Lietuvoje vis dar susiduria su iššūkiais, nes yra nepatrauklus tiek moksleiviams, tiek jų tėvams ir mokytojams. Visuomenėje vis dar yra gajūs stereotipai, kad profesinio mokymo programos yra tinkamos tik tiems mokiniams, kuriems sunku mokytis gimnazijoje, kurie turi elgesio ar emocinių sutrikimų, arba tiems, kurie demonstruoja prastesnius akademinius pasiekimus. Šis požiūris apsunkina profesinio mokymo įvaizdžio gerinimą ir patrauklumą tarp jaunuolių, kurie siekia įgyti praktinių įgūdžių ir įsilieti į darbo rinką. Kita problema – I-II gimnazijos klasių (9-10 pagrindinio ugdymo klasių) mokiniai profesinėse mokyklose mokosi pagal pagrindinio ugdymo II dalies programą, kuri labai panaši į bendrojo lavinimo mokyklose teikiamas bendrojo ugdymo programas. Tačiau bendrojo lavinimo mokyklose nėra galimybės rinktis profesinio mokymo programos, nes tai nenumatyta bendruose ugdymo planuose. Šiuo metu eksperimento sąlygomis atsirado galimybė mokytis pagal IV lygio profesinio mokymo programas, siekiant išbandyti naujus profesinio ir bendrojo ugdymo derinimo būdus. Trečia problema – profesinis orientavimas. Bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams dažnai trūksta žinių apie profesinio mokymo galimybes, įvairių profesijų ypatumus ir darbo rinkos poreikius. Dėl informacijos stokos bei nepakankamo profesinio orientavimo veiklų skaičiaus mokiniai sunkiai atpažįsta savo gebėjimus, polinkius ir realias karjeros kryptis. Tėvams ir mokytojams taip pat trūksta žinių apie šiuolaikinį profesinį mokymą, todėl jie negali tinkamai konsultuoti mokinių renkantis tolimesnį ugdymo kelią. Silpnas profesinis orientavimas lemia, kad dalis mokinių renkasi netinkamą mokymosi kryptį arba visai neapsisprendžia dėl būsimos profesijos. Ketvirta problema - ribotos galimybės įgyti visą profesinę kvalifikaciją. Profesinių mokyklų I–II gimnazijos klasių (9–10 pagrindinio ugdymo klasių) mokiniai šiuo metu gali mokytis tik atskirų IV kvalifikacijos lygio profesinio mokymo programų modulių. Šių modulių baigimas nesuteikia profesinės kvalifikacijos – juose įgyjamos tik tam tikros kompetencijos, kurios nesudaro pilno profesinio pasirengimo. Visos apimties IV lygio programa yra kur kas vertingesnė, nes suteikia nuoseklų profesinį pasirengimą, užtikrina kvalifikacijos įgijimą ir gerina mokinių galimybes įsidarbinti ar tęsti mokslus aukštesnio lygmens studijose. Siekiant didinti šių programų prieinamumą, būtina plėtoti integruoto profesinio ir bendrojo ugdymo modelius, kad mokiniai turėtų galimybę nuosekliai siekti kvalifikacijos dar mokydamiesi pagal pagrindinio ugdymo programą. Pažangos priemonės Nr. 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ poveiklės Nr. 12-003-03-04-03-03-02 „Eksperimentinių profesinio mokymo programų plėtojimas“ įgyvendinimas prisideda prie NPP uždavinio Nr. 3.4. „Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“ įgyvendinimo, bei prie plano „Naujos kartos Lietuva“ 4 komponento „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui.