Švietimo plėtros programoje (2021–2030) nurodyta, kad profesinio mokymo prestižą Lietuvoje riboja įvairūs veiksniai. Profesinį mokymą kiek dažniau renkasi žemus mokymosi pasiekimus įgiję, paprastai sudėtingesnėje socioekonominėje aplinkoje gyvenantys jaunuoliai. Nepasitikima vidurinio ugdymo programos profesinėse mokyklose įgyvendinimo kokybe, o dėl didelio programų krūvio kartu su bendruoju ugdymu mokantis ir profesijos, mokiniams nesudaromos galimybės rinktis bendrojo ugdymo dalykus išplėstiniu kursu ir pasirengti laikyti valstybinius brandos egzaminus. Nedidėjant profesinio mokymo populiarumui ir jį besirenkančių mokinių skaičiui, gali nepavykti užtikrinti reikiamos paklausos darbo rinkoje. Vienas iš būdų pakeisti susidariusią nuomonę yra aktyvus ankstyvasis profesinis orientavimas, patrauklus profesinio mokymo modelio kūrimas, profesinio mokymo alternatyvų pasiūlos didinimas. Siekiant atliepti tiek mokinių, tiek darbo rinkos poreikius, reikia ieškoti būdų, kaip paskatinti jaunimą rinktis profesijas, kurios yra ir bus reikalingos ateityje ir kurios reikalauja aukštesnio lygio įgūdžių, taip pat būtina sudaryti galimybes mokytis profesinio mokymo programas kartu su bendruoju ugdymu nuo 9 klasės. Eksperimentinės modulinės profesinio mokymo programos sudaro galimybę mokiniui įgyti norimos profesijos kvalifikaciją dar mokantis dar mokantis pagal bendrąsias – pagr. ugdymo programos II dalį ir vidurinio ugdymo – programas. Eksperimentinių programų plėtojimas, kai mokiniai mokosi ir įgyja bendrąjį išsilavinimą kartu su IV lygio kvalifikacija, leis mokiniams greičiau įgyti darbo rinkai reikiamas profesines žinias ir kompetencijas, taip greičiau ir lengviau įsilieti į darbo rinką, ar siekti tolimesnio tobulėjimo profesinėje srityje kryptingai. Projektu įgyvendinama pažangos priemonės Nr. 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ poveiklė Nr. 12-003-03-04-03-03-02 „Eksperimentinių profesinio mokymo programų plėtojimas“, prisidedama prie NPP uždavinio Nr. 3.4. „Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“ įgyvendinimo, bei prie plano „Naujos kartos Lietuva“ 4 komponento „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“.