Projektu sprendžiamos problemos: 1. Mažas profesinio orientavimo efektyvumas gimnazijose - profesinio mokymo moduliai leidžia mokiniams realiai išbandyti profesijas, sumažina neteisingų studijų pasirinkimų riziką, padidina motyvaciją mokytis. 2. Didelis kvalifikuotų specialistų trūkumas - moduliai padeda anksti formuoti bazines profesines kompetencijas, išplečia profesinio mokymo ir darbo rinkos rezervą. 3. Nepakankamas technologinis raštingumas - visi projekto moduliai ugdo skaitmeninius gebėjimus ir atliepia Lietuvos skaitmeninės transformacijos tikslus. 4. Mokiniai stokoją praktinio mokymosi patirties - Mmoduliai suteikia galimybę dirbti su įrankiais, medžiagomis ir realiais objektais. 5. Regioniniuose miestuose ribotos galimybės susipažinti su kūrybinėmis profesijomis - moduliai sudaro prieigą prie kūrybinių industrijų, skatina vietinį verslumą ir savarankiškumą. 6. Augantis slaugos specialistų poreikis (ypač ilgalaikėje slaugoje) - modulis Pagalba slaugos specialistui pasirengia realiai darbo rinkai, supažindina su sveikatos priežiūros sektoriumi ir atliepia visuomenės senėjimo keliamus poreikius. Projektas prisideda prie 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 3.4. „Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“, taip pat prie plano „Naujos kartos Lietuva“ 4 komponento „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“ ir D.1.4. reformos bei investicijų „Kompetencijos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai“ įgyvendinimo.