Lietuvoje fiksuojama profesinio mokymo (PM) patrauklumo problema. 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programoje kaip viena pagrindinių švietimo problemų išskiriama PM sistemos teikiamų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitiktis, lemiama skirtingų priežasčių, tarp kurių minimos šios: PM patrauklumas išlieka iššūkiu; nepakankamas PM sistemos lankstumas ir atvirumas; žema PM parengtis prisitaikyti prie skaitmenizacijos, žaliojo kurso keliamų iššūkių. STRATA 2022 m. Švietimo ir įgūdžių iššūkių sprendimo galimybių studijoje, pažymima, kad Lietuvoje susidomėjimas profesiniu ugdymu yra vertinamas kaip silpnas, o menkas susidomėjimas PM neleidžia išnaudoti sistemos potencialo prisidėti prie problemų, susijusių su įgūdžiais, sprendimo, įgūdžių paklausos ir pasiūlos atotrūkio mažinimo. PM paklausa vis dar nepakankama norint išnaudoti PM įstaigų potencialą, tiek tenkinti darbo rinkos poreikius. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla (VKPM), nepaisant to, kad VKPM teikia aukštos kokybės profesinį mokymą (STRATA duomenimis, absolventų mokymosi tąsa įgijus kvalifikacija beveik 2 kartus viršija apskrities ir šalies vidurkius, o mokymosi nutraukimo rodiklis yra 5,8 proc. punkto geresnis nei vidutiniškai apskrityje ir 2,1 proc. punkto nei vidutiniškai šalyje) įgyvendindama rinkoje paklausias profesijų modulines programas (absolventų, turinčių bedarbio statusą dalis yra 1,4 proc. punkto mažesnė nei vidutiniškai apskrityje ir 2,7 proc. punkto nei vidutiniškai šalyje), kaip ir dauguma kitų PM įstaigų nepritraukia tokios mokinių imties, kuri buvo būdinga įstaigai prieš 10 m. (pvz., per paskutinius 10 m. priimamų į VKMP mokinių skaičius sumažėjo 13,6 proc.). Siekiant padaryti PM patrauklesnį, 2020 m. Lietuvoje pradėtos naikinti perskyros tarp pirminio PM ir vidurinio ugdymo, užtikrinant taikymąsi prie individualių mokinio poreikių. PM įstaigos pradėjo siūlyti bendrojo ugdymo įstaigų mokiniams mokytis pagal atskirus modulius, įgyti kompetencijų ir gauti jas patvirtinantį pažymėjimą, nestabdant mokymosi bendrojo ugdymo įstaigoje. Atsižvelgiant į sėkmingą tokio mokymo patirtį ir į augantį susidomėjimą galimybe įgyti profesinių kompetencijų, besimokant bendrojo ugdymo įstaigoje, VKPM siekia sudaryti galimybę kuo didesniam bendrojo ugdymo įstaigų mokinių skaičiui įgyti profesines kompetencijas jiems aktualiose srityse, nenutraukiant mokymosi pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo įstaigose, todėl prisideda prie Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 3.4. ,,Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“, taip pat prie plano „Naujos kartos Lietuva“ 4 komponento „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“ ir D.1.4. reformos bei investicijų „Kompetencijos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai“ įgyvendinimo ir prie pažangos priemonės Nr. 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ poveiklės „Galimybių mokytis profesinio mokymo programų modulius“ (Nr. 12-003-03-04-03-03-01) įgyvendinimo, siekiant gerinti profesinio mokymo kokybę ir prieinamumą, ypač žaliųjų ir skaitmeninių kompetencijų srityje. Projektu sprendžiama problema – mažas profesinio mokymo patrauklumas ir nepakankamas prieinamumas, lemiamas profesinio mokymo sistemos uždarumo ir nelankstumo. Neįgyvendinant šio ir panašių projektų, nesuteikiant bendrojo ugdymo mokiniams galimybės mokytis pagal PM modulius, PM populiarumas Lietuvoje išliks žemas, o PM aprėptis mažės, kas neigiamai veiks darbo rinką ir šalies ekonomiką. Projekto įgyvendinimas atitiks darnaus vystymosi principus (jis nenumato neigiamo poveikio aplinkai, numatytam mokymosi procesui keliami griežti aplinkosaugos ir išteklių naudojimo reikalavimai, tikslinis profesinis mokymas apims aplinkosauginio elemento integravimą į profesinę veiklą, kurios kompetencijos bus vystomos projektu). Mokymosi procesas bus lengvai valdomas, suprantamas skirtingiems mokiniams, sudarys galimybes specialiųjų poreikių asmenims naudotis projekto rezultatais (atlikus tikslinės grupės narių apklausą, nustatyta, kad tikslinė grupė įtrauks ir asmenis su specialiaisiais poreikiais, prie kurių bus priderintas mokymosi procesas, užtikrinant mokymosi rezultatų pasiekimą ir tvarumą). Be to, įgyvendinant projektą ir naudojantis jo rezultatais (tiek teikiant paslaugas, tiek jas gaunant) bus užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai lyties, rasės, religijos ar tikėjimo, amžiaus, negalios ar kt. pagrindais.