Projektu sprendžiamos problemos: 1. Nepakankamas profesinio orientavimo ir mokinių galimybių rinktis profesinio mokymo modulius prieinamumas. Bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams sudaromos ribotos galimybės realiai išbandyti profesinio mokymo turinį ir įgyti darbo rinkoje vertinamų kompetencijų dar mokyklos suole. Projekto veiklos, leidžiančios mokiniams mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius, tiesiogiai plečia jų galimybes rinktis skirtingas profesinio mokymo sritis, įgyti praktinių įgūdžių bei gauti tai patvirtinančius pažymėjimus. Tai padeda ugdyti mokinių karjeros kompetencijas ir kuria aiškų ryšį tarp mokymosi bei realios darbo aplinkos. 2. Mažėjantis mokinių susidomėjimas inžinerinėmis profesijomis ir inžinerinės krypties specialistų trūkumas. Lietuvoje ryškėja inžinerinių specialybių pasirinkimo mažėjimo tendencija, nors darbo rinkoje šių specialistų poreikis nuolat auga. Projektas tiesiogiai prisideda prie inžinerinių profesijų populiarinimo, nes mokiniai mokosi moderniose Utenos regioninio profesinio mokymo centro laboratorijose ir praktinio mokymo dirbtuvėse, susipažįsta su šiuolaikinėmis technologijomis, realia gamybine aplinka ir karjeros galimybėmis. Tai padidina motyvaciją rinktis inžinerines studijas ir mažina neatitikimą tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos poreikių. 3. Nepakankamas modernios profesinio mokymo infrastruktūros panaudojimas bendrojo ugdymo mokinių rengimui. Utenos regioninio profesinio mokymo centro turima infrastruktūra – modernios laboratorijos, praktinio mokymo dirbtuvės, sektorinis maisto pramonės centras – yra pritaikyta aukštos kokybės profesiniam mokymui, tačiau iki šiol buvo ribotai prieinama bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams. Projektas užtikrina, kad ši moderni bazė būtų efektyviai panaudojama platesniam mokinių ratui, suteikiant jiems galimybę mokytis pagal modulius, kurių jų pačių mokyklose įgyvendinti neįmanoma. Taip didinamas infrastruktūros panaudojimo efektyvumas ir profesijos mokytojų užimtumas. 4. Reikalingas nuoseklesnis bendradarbiavimas tarp profesinio mokymo centro ir bendrojo ugdymo mokyklų. Nors Centras jau vykdė informavimo veiklas, karjeros ugdymo pamokas, pristatė modulius mokiniams ir jų tėvams, iki projekto pradžios dalis mokinių vis dar nepasinaudojo galimybe rinktis profesinio mokymo modulius. Projektas stiprina savivaldybės lygmens tinklaveiką, kuria sistemingą bendradarbiavimo modelį ir padeda pasiekti konkrečių rezultatų – 2025 m. išaugęs mokinių, besimokančių pagal modulius, skaičius yra tiesioginė projekto veiklų pasekmė. Projektas prisideda prie 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano uždavinio 3.4 „Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“, taip pat prie „Naujos kartos Lietuva“ 4 komponento „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“ ir prie D.1.4 reformos bei investicijų „Kompetencijos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai“ įgyvendinimo.