Lietuvos profesinio mokymo sistema pastaraisiais metais susiduria su reikšmingais iššūkiais, kuriuos lemia spartūs pramonės technologiniai pokyčiai, darbo rinkos transformacija ir augantis aukštos kvalifikacijos techninių specialistų poreikis. „Investuok Lietuvoje“ 2024 m. rekomendacijose pažymima, kad profesinio mokymo įstaigose suteikiami įgūdžiai ne visuomet atitinka realius įmonių lūkesčius, o praktinio mokymo bazės ir mokymo įranga dažnai yra pasenusi ar nebeatitinka pramonėje naudojamų technologijų standarto. Ši problema ypač aktuali mechatronikos, automatikos ir robotikos srityse, kur technologijų kaita yra greita, o darbo rinkos poreikiai – itin konkretūs ir aukšti. Kėdainių profesinio rengimo centro (KPRC) inžinerinių specialybių praktinio mokymo bazė šiuo metu neatitinka šiuolaikinės pramonės reikalavimų. Turima įranga yra fiziškai ir technologiškai pasenusi, trūksta modernių pramoninių robotų, pažangių PLC valdiklių, hidraulikos ir pneumatikos mokymo stočių, jutiklių ir diagnostikos įrangos, taip pat skaitmeninių mokymo priemonių – simuliacijų, virtualios realybės modulių, procesų modeliavimo platformų. Dėl šios priežasties mokiniai neturi galimybės įgyti praktinių kompetencijų, reikalingų dirbti su realiomis automatizuotomis gamybos linijomis, robotizuotais procesais bei išmaniosiomis valdymo sistemomis, plačiai naudojamomis pramonėje tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Pagrindinė problema – neatitikimas tarp mokymo metu įgyjamų kompetencijų ir realių darbo rinkos poreikių. Šį neatitikimą lemia kelios struktūrinės priežastys: 1. Pasenusi praktinio mokymo infrastruktūra. Per pastaruosius dešimt metų mechatronikos technologijų bazė smarkiai pasikeitė – šiandien pramonėje plačiai naudojami robotai, išmanūs automatikos moduliai, jutiklių tinklai, IoT sprendimai, o KPRC turima įranga nėra pakankama šių technologijų mokymui. 2. Nepakankamas skaitmeninių mokymo priemonių kiekis. Modernios simuliacijos, VR/AR sprendimai ir procesų modeliavimas leidžia saugiai mokytis sudėtingų technologijų, tačiau dabartinės priemonės šių galimybių nesuteikia. 3. Didėjantis kvalifikuotų mechatronikos specialistų trūkumas regione. Lietuvos įmonėms kasmet reikia reikšmingai daugiau mechatronikų nei paruošiama. Regiono įmonės – ypač Kėdainių, Kauno, Panevėžio, Jonavos pramonės sektoriai – nuolat susiduria su darbuotojų trūkumu, gebančiu valdyti automatizuotas sistemas. Jeigu ši problema nebūtų sprendžiama, pasekmės būtų reikšmingos: profesinio mokymo patrauklumas mažėtų, jaunimo pasitikėjimas profesiniu mokymu silpnėtų, mokinių įsidarbinimo galimybės prastėtų, o regiono įmonės ir toliau patirtų kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Tai gilintų regiono ekonominius netolygumus ir mažintų vietos įmonių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Projekto poreikį taip pat pagrindžia technologiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai. Moderni pramonė pereina prie skaitmenizuotų, robotizuotų, energiškai efektyvių procesų, todėl būtina, kad profesinio mokymo sistema būtų pasirengusi rengti specialistus, gebančius dirbti šioje aplinkoje. Be to, žaliasis kursas ir darnaus vystymosi tikslai kelia naujus reikalavimus – mechatronikos specialistai turi suprasti energijos vartojimo efektyvumą, žiedinės ekonomikos principus, išmetamųjų teršalų mažinimą ir tvarių technologijų taikymą. Projektu siekiama modernizuoti Kėdainių PRC praktinio mokymo bazę, įsigyjant modernią mechatronikos, automatikos, robotikos, pneumatinių ir hidraulinių sistemų, diagnostikos bei procesų valdymo įrangą. Tai sudarys sąlygas mokiniams įgyti praktinius įgūdžius, atlikti realias gamybos užduotis ir pasirengti darbo rinkai, kuriai vis labiau reikia aukštos kvalifikacijos techninių specialistų.