Ilgalaikių, tęstinių pedagogų ir mokyklų vadovų kompetencijų tobulinimo poreikį inspiruoja ir visuomenės pasitenkinimo švietimo sistema rodikliai: nuo 2014 iki 2018 metų visuomenės pasitenkinimas švietimo sistema smuko 5,4 proc. – nuo 49,9 proc. iki 44,5 proc. (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2018), o nuo 2019 metų. nors vis dar nesiekia 50 proc. (48,2 proc.) tačiau nežymiai kyla (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2022). Kryptingas pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas leistų išlaikyti visuomenės pasitenkinimo švietimo sistema augimo tendenciją ir laikui bėgant augintų jo rodiklius. Problema: pedagogų rengimo ir profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių (ŠPP 18 problema). 1.Problemos priežastis: pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema fragmentuota, nelanksti, neužtikrinama kokybė (ŠPP 18.4 priežastis). Siekiant panaikinti šios priežasties įtaką pažangos priemone sprendžiamų problemų susiformavimui būtina sukurti mokyklos ir ugdymo turinio kaitos poreikius atliepiančią kvalifikacijos tobulinimo sistemą bei teikiamų paslaugų kokybės įvertinimo mechanizmus. Laukiamas pokytis įgyvendinus pažangos priemonę: kvalifikacijos tobulinimo sistema ir teikiamų paslaugų kokybės įvertinimo mechanizmai atlieps švietimo sistemos dalyvių lūkesčius ir bus paremta reikiamais resursais. (Šis pokytis susijęs ir su sprendimais šalinant penktosios priežasties prielaidas). Suplanuoto pokyčio įgyvendinimą rodys sukurta ir aiškiai reglamentuota nuosekli ir į poreikius orientuota kvalifikacijos tobulinimo sistema, todėl atskiri rodikliai šiam pokyčiui pamatuoti nėra formuojami. 2.Problemos priežastis: nepakankama parama pedagogui, tame tarpe ir ribotos profesinio augimo galimybės. Švietimo įstaigų vadovų kvalifikacijos tobulinimo galimybės yra ribotos: švietimo centrai ar kitos įstaigos nesiima organizuoti švietimo įstaigų vadovams aktualių kvalifikacijos tobulinimo renginių dėl nerentabilumo. Be to, atsinaujinant švietimo įstaigų vadovų korpusui, vadovų pasirengimas ir poreikiai yra skirtingi. Būtina centralizuotai organizuoti švietimo įstaigų vadovams reikalingus kvalifikacijos tobulinimo renginius, numatant finansavimą ir vadovų komandiruočių išlaidas. Lietuvoje švietimo įstaigų vadovai nerengiami. Aukštosiose mokyklose galima rinktis edukologijos, švietimo vadybos, viešojo administravimo ar lyderystės magistro studijas, tačiau jos tik tam tikra dalimi padeda įgyti kompetencijų, būtinų švietimo įstaigos vadovui. Didėja tiriamųjų veiklų poreikis švietimo įstaigų vadovams darbui su mokytojais, pagalbos mokiniui specialistais, visa švietimo įstaigos bendruomene. Lietuvoje tiriamųjų kompetencijų ugdymas matomas tik kaip magistro lygmens studijų dedamoji dalis, didelė dalis švietimo įstaigų vadovų, įgijusių bakalauro lygmens išsilavinimą, ribotai gali atlikti tiriamąją veiklą. Dėl to svarbu suteikti galimybę įgyti magistro lygmens išsilavinimą visų pirma švietimo įstaigų vadovams, o taip pat / vėliau ir kitiems pedagogams. Svarbus postūmis švietimo įstaigų vadovams ir potencialiems vadovams įgyti būtinų kompetencijų ir visapusiškai pasirengti vadovauti švietimo įstaigai – 2022 m. gruodžio 22 d. priimti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimai (Nr. XIV-1726). Šio įstatymo 59 straipsnyje numatyta, kad švietimo įstaigų vadovai privalo būti įgiję magistro laipsnį. Švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų ir potencialių pretendentų tapti švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovais skiriamas tikslinis finansavimas magistro studijoms. Bus finansuojamos ne studijų programos, bet studijuojančių vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ar kitų potencialių pretendentų tapti vadovais studijų išlaidų fiksuota suma tose studijų programose, kurios atitiks numatytus kriterijus.