Darbo rinkoje kasmet pastebimas profesinio mokymo paslaugų poreikis. Švietimo problemos analizė „Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sinergija“, paskelbta 2022 m. rugsėjo 5 d., atskleidė, kad vienas iš esminių profesinio mokymo sistemos trūkumų – mokinių įgyjamos žinios ir įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių. Profesinio mokymo aprėptis Lietuvoje vis dar atsilieka nuo valstybės lūkesčių ir ES vidurkio. Tik apie 26 proc. mokinių siekia įgyti išsilavinimą profesinio mokymo įstaigose. Per pastaruosius metus padaugėjo bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimo atvejų, kai abiejų tipų mokyklų veiklos sritys susilieja. Viena profesinio mokymo patrauklumo didinimo priemonių – nuo 2020– 2021 m. m. pradžios bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams sudarytos galimybės mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programų modulius arba pirminio profesinio mokymo programas. Bendradarbiaudamos bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokyklos stiprina profesinį orientavimą ir populiarina profesinį mokymą. Kelmės profesinio rengimo centras, siekdamas didinti profesinio mokymo patrauklumą bei jo atitiktį darbo rinkos poreikiams, išplečiant profesinių kompetencijų įgijimo galimybes, besimokant bendrojo ugdymo mokyklose, įgyvendina projektą, kuriuo metu Kelmės ,,Aukuro“ pagrindinės mokyklos mokiniai mokosi pagal modulį 5 kreditų „Sveikos mitybos patiekalų gaminimas" (4101376) iš Virėjo modulinės profesinio mokymo programos (P42101307). Su Kelmės ,,Aukuro“ pagrindinės mokykla yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią 11 mokinių mokosi modulį. Atlikus anketinę apklausą (anketos pateikiamos kartu su PĮP), buvo nustatyta, kad iš 11 mokinių nėra mokinių su specialiais ugdymo poreikiais. Projekto metu 11 mokinių, tai yra 100%, tobulins kompetencijas reikalingas žaliajai pertvarkai ir ugdys skaitmenines kompetencijas. Projektu bus prisidedama prie 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 3.4. ,,Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“ įgyvendinimo, prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ 4 komponento „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“ ir D.1.4. reformos bei investicijų „Kompetencijos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai“ įgyvendinimo.