Žalioji ekonomika ir skaitmenizacija įgauna vis didesnį pagreitį šiuolaikiniame pasaulyje. WorldSkills“ duomenys rodo, kad žiedinė ekonomika iki 2030 m. pajėgi įsteigti 24 mln. naujų darbo vietų. To tikisi ir Tarptautinė darbo organizacija (International Labour Organization) – gali būti sukurta apie 20 mln. papildomų darbo vietų tvarios ekonomikos sektoriuje. Europos Komisijos duomenimis, pastarąjį dešimtmetį skaitmenizacijos diegimas organizacijose padėjo sukurti 2 milijonus naujų darbo vietų Europos Sąjungoje, o 90% šiandienos darbų reikalauja skaitmeninių gebėjimų. Pastaruoju metu Lietuvoje didėja socialinė įmonių atsakomybė ir aplinkosauginis sąmoningumas, tvarumo principų taikymas kuriant ar tobulinant gaminį ar paslaugą. Gerindamos kokybinius produkto parametrus, įmonės siekia optimizuoti gamybą ir transportavimą, sunaudojant kuo mažiau išteklių, pagaminti tvarų produktą, pailginat jo naudojimo laiką, tausoti aplinką, naudojant kuo mažiau pavojingų medžiagų ir saugiau tvarkant susidariusias atliekas. Šiam procesui įgyvendinti reikalingi šiuolaikines technologijas išmanantys, turintys žaliųjų kompetencijų bei kompleksinį požiūrį į ekonomikos, aplinkos apsaugos, tvaraus vartojimo principus specialistai. Kaip rodo profesinis socialinis tinklas „LinkedIn“, apie 10 proc. darbo skelbimų reikalauja bent vieno žaliojo įgūdžio, net ir toms pareigoms, kurios nėra susijusios su aplinkosaugos sektoriumi. Tačiau minėtų darbuotojų trūkumas viešojoje erdvėje jau kurį laiką minimas kaip viena ryškiausių šalies darbo rinkos tendencijų. Švietimas atlieka labai svarbų vaidmenį didinant mokinių informuotumą apie aplinkosaugos problemas ir keičiant jų požiūrį ir elgseną. Mokymo patirtis rodo, kad profesinės mokyklos siekia paruošti atsakingus ir kritiškai mąstančius darbuotojus, žinančius ir suprantančius aplinkos apsaugos svarbą ir turinčius žinių bei įgūdžių, reikalingų tvariems sprendimams surasti. Profesinės mokyklos ugdymo proceso metu mokiniams suteikia ne tik profesinių žinių, bet ir žaliųjų įgūdžių atliekų perdirbimo, kasdieniais vartojimo modeliais ir tvarios elgsenos klausimais bei skaitmeninių gebėjimų, kurie suteikia mokiniams žinių apie skaitmeninių technologijų panaudojimą darbinėje aplinkoje, problemoms spręsti, valdyti informacijai, efektyviai, tinkamai bei saugiai kurti ir dalytis skaitmeniniu turiniu. Šis projektas rengiamas siekiant atliepti šiandienines aktualijas dėl vykdomo žaliojo kurso ir skaitmenizacijos ir prisidėti prie 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ įgyvendinimo. Tuo tikslu Panevėžio mokymo centras (toliau – PMC) sudarys sąlygas mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ar vidurinio ugdymo programą, mokytis pirminio profesinio mokymo programų modulių, šalia profesinių žinių įgyjant žaliųjų ir skaitmeninių kompetencijų, kurios yra būtinos šiandienos darbo rinkai. Tai padės mokiniams konkuruoti darbo rinkoje, rasti jų poreikius ir galimybes atliepiantį darbą, o įmonėms rasti kvalifikuotus darbuotojus, atitinkančius įmonės poreikius. Projektas atitinka Horizontaliuosius principus: – darnaus vystymosi, reikšmingos žalos nedarymo principo įgyvendinimo – projekto veiklos prisideda prie tvaraus ekonomikos augimo; – lygių galimybių, nediskriminavimo projekto įgyvendinimo metu bus užtikrinama, kad visi tikslinės grupės dalyviai, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios, turės vienodas teises ir galimybes mokytis, naudotis mokymui(si) skirtomis priemonėmis, mokymo(si) medžiaga bei įstaigos infrastruktūra. Projekto veiklų metu bus laikomasi atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų: nežeminamas mokinių orumas, užtikrinama asmens duomenų apsauga, teisė į mokslą.