Pakruojo rajono savivaldybėje švietimo sistema susiduria su keliais esminiais iššūkiais, kurie daro tiesioginę įtaką vaikų ugdymo kokybei, emocinei gerovei ir švietimo pagalbos paslaugų prieinamumui. Švietimo valdymo informacinės sistemos (toliau – ŠVIS) duomenimis, Pakruojo rajono savivaldybėje 2024–2025 m. m. bendrojo ugdymo mokyklose mokosi 1561 mokinys, iš kurių 324 turi nustatytus specialiuosius ugdymosi poreikius. Iš kurių 33 mokiniai turi bendruosius mokymosi sunkumus, 75 - kompleksinius sutrikimus. Vis labiau pastebimas didelis mokinių skaičius, kurie turi fonologinių sutrikimų ar kalbos neišsivystymą. Viena iš problemų – rajono mokyklose jaučiamas kvalifikuotų švietimo pagalbos specialistų trūkumas – psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų. Šis specialistų trūkumas ypač ryškus ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose, kuriose dažnai nėra galimybių užtikrinti nuolatinį švietimo pagalbos specialistų darbą. Pagrindinė to priežastis – bendras šių specialistų stygius visame rajone. ŠVIS duomenimis, Pakruojo rajono savivaldybėje 2024–2025 m. m. iš septynių Pakruojo rajono bendrojo ugdymo įstaigų keturios neturi psichologo, o dvejuose psichologai dirba ne visu etatu – tik vienoje įstaigoje specialistas dirba pilnu krūviu. Neretai pagalba teikiama epizodiškai, specialistui į mokyklą atvykstant kelioms valandoms per savaitę. Dar sudėtingesnė situacija susiklosčiusi ikimokyklinio ugdymo įstaigose – nors jose ugdomi 384 ( iš kurių 127 jau yra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai) rajono vaikai - nė viena neturi psichologo. Vaikams, susiduriantiems su emociniais, elgesio ar raidos sunkumais, pagalbą teikia Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro padalinys, psichologinės pedagoginės tarnybos (PPT) specialistai, tačiau jų skaičius taip pat yra nepakankamas. Sunkumų kyla ir dėl didelio atstumo nuo rajono centro. Remiantis ŠVIS duomenimis, 774 Pakruojo rajono mokiniai buvo vežami į mokyklas (iš kurių 194 turi SUP), dėl to, kad gyvena nuo mokyklos nutolusiose vietovėse. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms itin sudėtinga kiekvienam vaikui užtikrinti galimybę nuvykti pas specialistą konsultacijai. Atsižvelgiant į tai, kad ankstyvasis amžius yra vienas iš kritinių raidos laikotarpių, itin svarbu, jog galimi raidos sunkumai ir kylančios emocinės, elgesio ar kalbos problemos būtų pastebėtos kuo anksčiau, nes laiku nesuteikus pagalbos, šie sunkumai gali komplikuotis ir turėti ilgalaikį neigiamą poveikį vaiko ugdymuisi bei socialinei adaptacijai. Viena iš projekte numatomų priemonių – mobilios specialistų komandos paslaugų teikimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir pradinio ugdymo skyriams – yra orientuota į sprendimus, padedančius įveikti specialistų trūkumo ir geografinio nutolimo iššūkius. Atsižvelgiant į tai, kad Pakruojo rajone trūksta nuolatinių švietimo pagalbos specialistų, planuojama šią komandą formuoti paslaugas įsigyjant iš išorinių tiekėjų. Ribotas kvalifikuotų terapinių paslaugų prieinamumas SUP mokiniams dar viena problema, su kuria susiduriama Pakruojo rajone. Nėra nevyriausybinių organizacijų ar kitų įstaigų, specialistų galinčių teikti profesionalias terapijos paslaugas vaikams. Tokios paslaugos yra itin svarbios specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių holistiniam ugdymui. Projektas pasitelkiamas terapinių paslaugų trūkumui spręsti. Projekto rėmuose paslaugos bus perkamos iš kvalifikuotų specialistų, o kartu su partneriais – „Socialinių inovacijų centru“ – rajone diegiamas ir įgyvendinamas „Nesmurtinės komunikacijos“ metodas, siekiant stiprinti SUP mokinių emocinę gerovę ir bendradarbiavimą su tėvais.. Rajone šiuo metu stinga, nuoseklios, sistemingos veiklos, kuri padėtų jaunuoliams įveikti gyvenimo sunkumus ir stiprintų jų emocinę gerovę. Siekdami situaciją keisti, projekto metu siekiame Pakruojo rajone įgyvendinti ir įtvirtinti tarptautinę mentorystės programą „Big Brothers Big Sisters“, kuri jau sėkmingai veikia keliose savivaldybėse. Ši programa, pagrįsta ilgalaike savanorio ir vaiko draugyste, padeda vaikams įgyti pasitikėjimo savimi, išmokti kalbėtis apie sunkumus, sumažina rizikingo elgesio tikimybę ir kuria saugesnę, palaikančią aplinką augimui. Įgyvendinant įtraukiojo ugdymo principus, siekiame nuosekliai stiprinti pedagoginių darbuotojų ir pagalbos mokiniui specialistų kompetencijas. Projekto metu siekiama organizuoti kvalifikacijos kėlimo ilgalaikes programas, orientuotos į darbo su SUP mokiniais praktinius aspektus. Planuojama įgyvendinti ilgalaikius mokymus, kuriuose pedagogai galėtų gilinti žinias apie pritaikytų ir individualizuotų programų ruošimą, darbą su šiomis programomis, mokinių gebėjimų susistatymą, vertinimą. Taip pat pažintų autizmo spektro žmonių įvairovės bei ADHD būkles, jutimus ir žinotų kaip padėti mokiniams ir tikslingai su jais dirbti. Kita opi problema - vis dažniau pasireiškiantys sunkumai dėl agresyvaus elgesio ar pykčio priepuolių. Siekiame apmokyti 95 proc. rajono pedagogų, pagal „Agresijos valdymas-saugi intervenciją“ programą. Nors didžiosios rajono mokyklos ir gimnazijos, dalyvaudamos Tūkstantmečio mokyklų (TŪM) projekte, reikšmingai sustiprino savo materialinę bazę, kai kurios ugdymo įstaigos turėtų labiau išplėsti savo galimybes formuojant palankias ugdymosi aplinkas, skirtas SUPP mokiniams. Tai ypač aktualu mažesnėse ugdymo įstaigose, kuriose įtraukties įgyvendinimui būtina užtikrinti vienodą prieigą prie kokybiškų darbo priemonių. Kauno technologijos universiteto 2024 m. tyrimas (Mokymosi aplinkos kūrimas mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų mokymosi poreikių, doc. Renata Burbaitė, Jūratė Rudzinskienė, Kaunas 2024 ) parodė, kad mokiniai, kurie mokosi pritaikytoje multisensorinėje aplinkoje, pasiekia geresnių rezultatų nei tie, kurie mokosi įprastoje aplinkoje. Tyrimas patvirtino, kad sensorinė stimuliacija padeda gerinti dėmesio koncentraciją, emocinį stabilumą ir mokymosi motyvaciją. Tai ypač svarbu vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, ADHD ar kompleksinius raidos sutrikimus. Tokiose erdvėse naudojamos pasunkintos antklodės, balansinės lentos, šviesos terapijos elementai, muzikiniai sprendimai ir taktiliniai paviršiai, kurie padeda vaikui suvokti savo kūną, reguliuoti emocijas ir mažinti stresą. Įgyvendinant projektą, bus siekiama papildyti mokyklų turimą materialinę bazę reikalingomis priemonėmis, ypač skirtomis logopedų ir specialiųjų pedagogų kabinetams. Taip pat planuojama įrengti vieną sensorinį kambarį Pakruojo rajono psichologinėje pedagoginėje tarnyboje, kuris padės gerinti besilankančiųjų savijautą ir ugdymosi galimybes, ypač tiems, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Šios priemonės prisidės prie įtraukiojo ugdymo kokybės stiprinimo visame rajone. Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro padalinys, Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT) – yra įkūrusi ir vykdo autistiškų vaikų šeimų savipagalbos grupės veiklą. Ši iniciatyva yra svarbi bendruomenės palaikymo forma, tačiau iki šiol veikla vykdoma be atskiro finansavimo, o jos pobūdis – daugiausia konsultacinis. Atsižvelgiant į šeimų poreikius ir augantį autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų skaičių, akivaizdu, kad vien konsultacijų nepakanka. Projektu siekiama sustiprinti ir išplėsti šios grupės veiklą, sudarant galimybes organizuoti terapines išvykas, edukacinius užsiėmimus ir bendruomenės stiprinimo veiklas. Tokios veiklos ne tik mažina socialinę atskirtį, bet ir padeda šeimoms kurti palaikančius ryšius, dalintis patirtimi bei stiprinti tėvystės įgūdžius. Planuojama, kad projekto įgyvendinimo metu grupėje bus vykdomos šios papildomos veiklos: 1. Terapinės išvykos į gamtą, edukacinius centrus; 2. Sensoriniai ir kūrybiniai užsiėmimai autistiškiems vaikams, padedantys lavinti savireguliaciją, bendravimo įgūdžius ir emocinį atsparumą; 3. tėvų savipagalbos susitikimai su specialistais, kuriuose dalinamasi patirtimi, aptariami iššūkiai ir ieškoma sprendimų susiduriant su sunkumais; 4. teminiai mokymai tėvams, pvz., apie elgesio valdymą, bendravimą su institucijomis, emocinį raštingumą. Bendros šeimų veiklos mažina izoliacijos jausmą.