Taršos prevencijos procesų informacinės sistemos sukūrimas ir diegimas Įgyvendinama

Projektu „Taršos prevencijos procesų informacinės sistemos sukūrimas ir diegimas“ siekiama išspręsti 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonės Nr. 02-001-06-11-01 „Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją ir valdymą“ 10 problemos „Neužtikrinamas neigiamo poveikio aplinkai prevencijos veiksmingumas“ 10.2 priežastį „Neužtikrinamas taršos prevencijos procesų efektyvumas“, sukuriant taršos prevencijos procesų (poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV), atrankos, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimų ir taršos leidimų) informacinę sistemą, užtikrinant vykstančių procesų skaidrumą, didinant visuomenės įsitraukimą į aplinkosauginių sprendimų priėmimą. Projektas atitinka 2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje numatytas investicijas: „investuoti į PAV ir taršos prevencijos procesų skaitmenizavimą, sukurti vieningą informacijos, susijusios su planuojamos ūkinės veiklos PAV, atrankos dėl PAV, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų, taršos leidimų išdavimo ir juose nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės procesais, informacijos valdymo sistemą“. Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) PAV dokumentus ar informaciją apie juos, paraiškas TIPK ir taršos leidimams gauti, TIPK ir taršos leidimus, įrenginių, kurie pagal įstatymą turi būti įregistruoti, registracijos duomenis viešina savo interneto svetainėje skirtingose vietose, informacija nėra susieta su erdviniu atvaizdavimu, todėl sudėtinga rasti reikiamą informaciją ir suprasti bendrą situaciją tam tikroje teritorijoje, nesudaryta galimybė sekti vykdomų procedūrų ir priimamų sprendimų eigą, gyventojai ne visada gauna jiems aktualią informaciją ir nežino apie savo teises dalyvauti priimant aplinkosauginius sprendimus. Detaliau pateikiamos projekte sprendžiamos problemos ir jų priežastys: 1. Per ilga dokumentų keitimosi tarp ūkinės veiklos organizatoriaus, Agentūros, PAV subjektų ir kitų Taršos prevencijos procesuose dalyvaujančių institucijų trukmė: • Nėra galimybės sekti ir kontroliuoti PAV ir Atrankos dėl PAV proceso žingsnius; • Dokumentų siuntimo administravimo bei gautų dokumentų registravimo procedūros užima daug laiko. 2. Informacijos trūkumas priimant sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir neužtikrinamas sistemiškas informacijos kaupimas apie PAV, atrankos dėl PAV, TIPK leidimų ir taršos leidimų išdavimo sąlygų laikymąsi: • Nėra galimybių susieti PAV ir Atrankos dėl PAV objektų – planuojamos ūkinės veiklos su aktualia geografine informacija: veiklos objekto vieta, aplinkos savybėmis, teritorijos apsaugos reglamentais, kitų, jau vykdomos ar planuojamos ūkinės veiklos objektų išsidėstymu ir kt.; • Informacija apie ūkio subjektus, kurie dalyvauja visose taršos prevencijos procedūrose, kaupiama nestruktūrizuotai, decentralizuotai, todėl jos panaudojimas kituose taršos prevencijos procesuose yra sudėtingas ir neefektyvus. 3. Nepakankamas PAV ir Atrankos dėl PAV, TIPK ir taršos leidimų išdavimo, leidimų sąlygų laikymosi kontrolės procesų skaidrumas: • Sudėtinga užtikrinti skaidrų PAV ir Atrankos dėl PAV, TIPK ir taršos leidimų išdavimo ir sąlygų laikymosi procesų dalyvių keitimąsi informacija. 4. Sudėtinga užtikrinti tinkamą PAV ir Atrankos dėl PAV informacijos apskaitą, stebėseną ir kontrolę bei TIPK ir taršos leidimų išdavimo, leidimų sąlygų laikymosi informacijos apskaitą, stebėseną ir kontrolę: • Nėra tinkamų įrankių vykdyti PAV ir Atrankos dėl PAV, TIPK ir taršos leidimų išdavimo ir sąlygų laikymosi procesų apskaitą, stebėseną ir kontrolę; • Informacija apie priimtus sprendimus kaupiama fragmentiškai; • Nėra sąsajų tarp priimtų PAV sprendimų ir Atrankos dėl PAV, TIPK ir taršos leidimų išdavimo ir sąlygų laikymosi išvadų, techninių projektų derinimo, leidimų veiklos vykdymui (įrenginių eksploatavimui) išdavimo (pratęsimo). 5. Nepakankamas PAV ir Atrankos dėl PAV, TIPK ir taršos leidimų išdavimo, šių leidimų sąlygų laikymosi kontrolės procesų viešumas bei sąlygos visuomenei dalyvauti sprendimų priėmime: • Nėra vieningos sistemos, kuria Visuomenė būtų informuojama apie PAV, TIPK ir taršos leidimų išdavimo ir sąlygų laikymosi eigą; • Nėra vieningos sistemos Visuomenei teikti pasiūlymus; • Nėra galimybių susieti veiklos su aktualia geografine informacija; • Nėra vieningos sistemos informuoti apie priimtus sprendimus; • Nėra vieningos sistemos, kurioje būtų sistemiškai kaupiama PAV, TIPK ir taršos leidimų išdavimo ir sąlygų kontrolės laikymosi informacijos. Projekto uždavinys – įdiegti pažangius technologinius sprendimus, leisiančius valdyti su taršos prevencijos procesais susijusią informaciją, dokumentų priėmimo, nagrinėjimo, derinimo, išvadų ir sprendimų priėmimo, viešinimo ir konsultacijų su Visuomene procedūras, bei atlikti šios informacijos apskaitą, stebėseną ir kontrolę. Taršos prevencijos procesų informacinės sistemos sukūrimas ir diegimas vykdomas, siekiant sukurti taršos prevencijos procesų (PAV, atrankos, TIPK ir taršos leidimų) informacinę sistemą (TPPIS). TPPIS padidins visuomenės informuotumą apie vykdomas taršos prevencijos procedūras (PAV, atranka dėl PAV, TIPK ir taršos leidimų išdavimas, lakiųjų organinių junginių registracija ir dalyvavimą priimant su taršos prevencijos procesais susijusius sprendimus. Bus sukurta sistema, kurioje būtų kaupiama ir viešinama visa informacija apie vykdomus ir užbaigtus PAV ir Atrankas dėl PAV, TIPK ir taršos leidimų išdavimo ir sąlygų laikymąsi, priimtas išvadas ir sprendimus bei vykdoma šios informacijos apskaita, stebėsena ir kontrolė. Bus sumažinta administracinė našta valstybinėms ir savivaldybių institucijoms bei taršos prevencijos procesų dokumentų (paraiškų TIPK leidimams ir taršos leidimams gauti, PAV programos, PAV ataskaitos ir kt.) teikėjams. Siekiamų skaitmenizuoti procesų teisinis reguliavimas yra apibrėžtas tiek europiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Bus įtvirtintas Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas efektyvumo principas: „viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato“. Lengvesnis, patogesnis informacinės sistemos naudojimas padidins duomenų prieinamumą visuomenei. Projektas atitinka Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos vyriausybės programos“ projekto „Visuomenė – žaliojo kurso transformacijos partnerė“ iniciatyvas „Pamatuota aplinkosaugos politika. Agentūra taps nepriklausomu planuojamos ir įgyvendinamos aplinkosaugos politikos poveikio vertinimo kompetencijų centru.“, „Atvira ir skaitmeninė Aplinkos ministerija. 2024 m. visos Aplinkos ministerijos institucijų paslaugos, informacija, monitoringas, registrai ir procesai bus vykdomi tik skaitmeniniu būdu. Visuomenės ir profesionalų pasitikėjimą ir informuotumą didinsime atverdami daugiasluoksnius duomenis, kadastrus, leidimų informaciją, taršos parametrus realiuoju laiku. Tai leis stebėti aplinkos būklę, jos pokyčius ir priimti informuotus sprendimus siekiant mažinti poveikį aplinkai.“. Projektu prisidedama prie 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 6 tikslo „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ uždavinį „Stiprinti aplinkos taršos ir žalos grėsmių prevencijos, aplinkos monitoringo ir kontrolės sistemą, siekiant tinkamai vertinti aplinkos taršą ir kokybę nacionaliniu ir vietos lygiais, sumažinti žalą aplinkai, neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar jų išvengti, taip pat išvengti tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo“. Projekto veiklos nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.