Mokykis visą gyvenimą! Įgyvendinama

Nors kai kurios Lietuvos suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą (toliau – MVG) kompetencijos yra pakankamos ar augančios, bendras MVG mastas šalyje pastaraisiais metais beveik nekito ir neartėjo prie ES vidurkio. Lietuva yra viena iš 20 proc. ES valstybių su didžiausiais įgūdžių darbo rinkoje neatitikimais, o daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų turimi gebėjimai neatitinka poreikio pagal turimą profesiją, iš jų 26 proc. susiduria su kompetencijų trūkumu. Esminiai iššūkiai, lemiantys nepakankamą MVG progresą Lietuvoje, susiję su problema, kad šalyje neturime vieningai ir efektyviai veikiančios MVG sistemos, kuri didintų prieinamumą, skatintų bendras investicijas, formuotų visuomenės įprotį mokytis. Ministerijos įgyvendina pavienes, dažnai ir besidubliuojančias priemones. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – UŽT) bedarbiams ir menkai daliai užimtųjų asmenų įgyvendina kompetencijų plėtojimo galimybes, Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat įgyvendina projektus, nukreiptus į įmonių darbuotojų mokymus (dalinį finansavimą skiriant įmonėms), Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM) organizuoja nedidelės apimties programas, nukreiptas į bendrųjų kompetencijų plėtrą, taip pat skiria finansavimą tęstinio profesinio mokymo programoms įgyvendinti, kuriose dažniausiai mokosi asmenys, siekiantys patobulinti tam tikros srities turimas kompetencijas. Bendros sistemos nebuvimas sudaro sąlygas plėtotis atskiroms, fragmentuotoms projektiniu finansavimu grįstoms idėjoms. Tai lemia, kad neidentifikuojami ir nenustatomi bendri šalies investavimo į kompetencijų tobulinimą prioritetai, neveikia vienoda informacijos pateikimo sistema ir kokybės užtikrinimo principai. Šių fragmentuotų priemonių kontekste sudėtinga didinti ir MVG prieinamumą. Teikiamos paslaugos orientuotos į siauras tikslines grupes, nėra vieno langelio principo sistemos, kurioje asmenys galėtų lengvai ir prieinamai sužinoti apie jiems prieinamas mokymosi galimybes ir jų finansavimą. Sprendžiant šį iššūkį, svarbu koordinuoti MVG politiką nustatant aiškias ministerijų atsakomybes ir valdymo sritis, identifikuoti ir įgalinti sprendimų priėmimo formatus, sukurti bendrą ir tvarų MVG sistemos ir veiklų finansavimo modelį. Kartu didinant asmenų prieinamumą prie vieningos sistemos teikiamų paslaugų, jų informuotumą, svarbu diegti vieningą elektroninę sistemą. Šios investicijos sudarytų galimybes asmenims įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas. Dėl globalių pokyčių ir Europos Komisijos deklaruojamų prioritetų (žaliasis kursas, skaitmenizacijos augimas) spartės automatizacijos tendencija (ne tik gamybos, bet ir paslaugų sektoriuje), o tai nulems mažėjantį žemos kvalifikacijos, rutininėms funkcijoms atlikti skirtų darbo vietų skaičių. Dėl to būtina siekti ekonomikos pokyčių, siejamų su pažangių sektorių plėtra, užtikrinant spartų tiek aukštos, tiek ir žemos kvalifikacijos asmenų mokymą, skatinimą įgyti kvalifikacijas ir kompetencijas, siejamas su ekonominės veiklos sektoriais, turinčiais augimo potencialą ir pasižyminčiais dideliu produktyvumu, didelį dėmesį teikiant ir inžinerinės pramonės, ir informacinių technologijų specialistams rengti. Suaugusiųjų įsitraukimo į mokymosi veiklas ir sistemos prieinamumas yra svarbus ir COVID-19 pandemijos kontekste, išryškėjus skaitmeninių kompetencijų tobulinimo poreikiui. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, kilo poreikis keisti įprastus bendravimo, darbo, mokymosi proceso organizavimo būdus, perorientuojant juos į nuotolinį būdą. Dalis ekonomiškai aktyvių šalies gyventojų dėl skaitmeninių įgūdžių stokos negalėjo veiksmingai dirbti nuotoliniu būdu, pasinaudoti kasdienėmis e. paslaugomis ar perkelti savo veiklą į elektroninę erdvę, išaugo neatsargaus elgesio internete rizika. Išryškėjo iššūkiai, tenkantys viešajam sektoriui dėl menkų šio sektoriaus darbuotojų skaitmeninių kompetencijų (Lietuva užima 36 vietą iš 38 tarp EBPO valstybių pagal valstybės tarnautojų gebėjimų rodiklį, kurio vienas iš 14 komponentų yra skaitmeninės kompetencijos). Viešojo sektoriaus darbuotojai neturi pakankamų galimybių tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius darbe arba nežino, jog tokia galimybė yra. Dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) iškilo daug sunkumų, ypač vyresnio amžiaus, mažiau susipažinusiems su skaitmeninėmis bendradarbiavimo priemonėmis asmenims, švietimo darbuotojams. MVG galimybės yra aktualios visiems gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar asmenys patenka į žemos ar aukštos kvalifikacijos grupes. Siekiama, kad mokymosi galimybėmis galėtų pasinaudoti kuo platesnė grupė Lietuvos gyventojų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, profesinės patirties, tautybės. MVG sistema apima plačias suaugusiųjų švietimo sistemos intervencijas, iš kurių pagrindinė yra vieno langelio principu veikiančios sistemos, grįstos Individualių mokymosi paskyrų modeliu (toliau - IMP) sukūrimas. Sukurta IMP sistema sudarys galimybę asmenims atitinkantiems valstybės nustatytus investavimo prioritetus, gauti valstybės finansuojamus mokymosi pasiūlymus. Sistemoje sutelktais įvairių tiekėjų mokymosi pasiūlymais pagal akredituotas/kokybės kriterijus atitinkančias mokymosi programas taip pat galės pasinaudoti ir asmenys, norintys už mokymąsi susimokėti savo lėšomis. Sukurta internetinė svetainė per kurią bus registruojamasi į IMP bus naudojama kaip vienas langelis plačiai komunikacijai apie suaugusiųjų švietimo galimybes. Finansuojant mokymosi galimybes per IMP sistemą, preliminariai numatoma, jog tikslūs investavimo prioritetai bus sutariami Nacionalinėje žmogiškųjų išteklių komisijoje (šios nuostatos turėtų būti įtvirtintos atnaujinamame Suaugusiųjų švietimo įstatyme. Šio projekto įgyvendinimas leis pasiekti tokius rodiklius: o Pradeda veikti vieno langelio principu veikianti MVG informacinė sistema – 1 vnt. o 18-65 metų amžiaus asmenys, kurie naudodamiesi bendra MVG sistema baigė kokybės užtikrinimo sistemos mokymus (iš kurių bent 40 % skirti skaitmeniniams įgūdžiams) – 21 600 asm. Atkreiptinas dėmesys, kad kokybės užtikrinimo sistemos mokymai suprantami, kaip mokymai pagal kokybės standartus atitinkančias programas. Kokybės reikalavimai neformalioms suaugusiųjų švietimo programoms bus nustatyti kokybės užtikrinimo tvarkoje, patvirtintoje švietimo, mokslo ir sporto ministro. Projektas prisidės prie Nacionalinio pažangos plano 3 tikslo - Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams 3.5 uždavinio - Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais įgyvendinimo. Taip pat prisidės prie 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) švietimo plėtros programos (toliau – ŠPP) pažangos priemonės Nr. 12-003-03-05-01 „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ (toliau – PP) įgyvendinimo ir rodiklių pasiekimo. Projekto tikslai atitinka Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano pirmąją misiją „Vienodos starto pozicijos visiems Lietuvos žmonėms“ ir devintąją iniciatyvą „Mokymuisi visą gyvenimą palanki sistema“. Įgyvendinat projektą bus laikomasi Tvarkos aprašo 15 „Horizontaliųjų principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi reikalavimų aprašas“ priede numatytų reikalavimų. Projektas neturės neigiamos įtakos darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principui. Projekte nėra numatoma apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos principų įgyvendinimui. Siekdama atitikti PFSA keliamus reikalavimus dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo užtikrinimo MVG IT įrankis IMP IS bus pritaikytas ir įvairią negalią turintiems asmenims. IT sistemos aplinka atitiks universalaus dizaino principus, t. y. būtų prieinama kuo platesniam vartotojų ratui (paprastas IT sistemos naudojimas, lengvai suprantamas turinys, virtuali aplinka saugi, stabdanti patyčias elektroninėje erdvėje ir pan.), nepriklausomai nuo negalios. Projekto vykdytojas (ESFA) užtikrins, kad interneto svetainėje, kurioje asmenys ieškosis aktualių mokymų, būtų prieinama naudotis asmenims, turintiems regos sutrikimų, taip pat užtikrins, kad asmenys su specialiaisiais poreikiais lengvai rastų aktualią informaciją apie jiems tinkamus (jų specialiuosius poreikius atitinkančius) mokymus. Mokymo paslaugos teikėjai bus informuoti, kad mokymų programos pagal galimybes turi būti pritaikytos asmenims, turintiems ir specialiųjų poreikių, į kuriuos mokymų vykdytojas turėtų atsižvelgti. Projekte nėra numatyta apribojimų dėl inovatyvumo (kūrybingumo) įgyvendinimo vykdant viešuosius pirkimus, kuriais turi būti vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.