Susisiekimo inovacijų skatinimas (ir privatus sektorius) Pasibaigęs

SVV deklaracijas būtina pateikti ir pareiškėjui, ir visiems partneriams, jei jie yra mažos arba vidutinės įmonės, kaip šios sąvokos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnyje.

Pakeitus Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymą 1K-237, kuriuo patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės ir jų priedai (aktuali suvestinė redakcija 2023-04-26), buvo pakeistos PĮP su juo reikalingų pateikti priedų formos. 

Taip pat buvo atnaujinta Vienos įmonės deklaracijos forma, skelbiama Europos Sąjungos fondų investicijų interneto svetainėje 2021.esinvesticijos.lt

Prašome Projektų įgyvendinimo planą ir jo priedus rengti naudojant aktualios redakcijos formas.

Visas šias formas vienoje vietoje taip pat galima rasti šio kvietimo internetinio puslapio apačioje skiltyje „Susiję dokumentai“.

Taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2023 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3-175, buvo pakeistas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 3-581 (aktuali suvestinė redakcija 2023-04-07), kuriuo buvo patvirtintas kvietimo projektų finansavimo sąlygų aprašas. Atlikti šiam kvietimui aktualūs projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.10, 2.12, 2.14, 2.19.11, 2.22.2 punktų pakeitimai, 3 dalies „Horizontaliųjų principų (toliau – HP) reikalavimai“ antrosios pastraipos, 6.2 papunkčio lentelės 1 eilutės, 6.2 papunkčio lentelės 4 eilutės pakeitimai, pripažintas netekusiu galios 4 priedas. Pakeitimo įsakymą galima rasti čia.
 

Šio kvietimo puslapio apačioje, skiltyje „Tinklalaidės“ yra patalpintas mokymų pareiškėjams vaizdo įrašas.

Projekto įgyvendinimo plano forma, partnerio deklaracijos forma, Informacijos apie projekto biudžeto paskirstymą forma, Informacijos apie projektui taikomus aplinkosaugos reikalavimus forma ir Informacijos apie pareiškėjui (partneriui) suteiktą valstybės pagalbą (išskyrus de minimis) forma yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu 1K-237 (žr. aktualią suvestinę redakciją 2023-04-26).

Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašo forma (PFSA priedas Nr. 1) ir Pažymos dėl projekto tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų detalizavimo forma (PFSA priedas Nr. 2) patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-581 (žr. aktualią suvestinę redakciją 2023-04-07).

Verslo plano forma skelbiama Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje .

Vienos įmonės deklaracijos forma skelbiama Europos Sąjungos fondų investicijų interneto svetainėje 2021.esinvesticijos.lt

Visas šias formas vienoje vietoje taip pat galima rasti šio kvietimo internetinio puslapio apačioje skiltyje „Susiję dokumentai“.
 

Jeigu pareiškėjas yra mokslo ir studijų institucija, tai pareiškėjo dalis projekte neturi viršyti 30 proc.

Projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.3 p. nenumato savanoriškos veiklos išlaidų, todėl jos nėra tinkamos finansuoti iš projekto lėšų. Projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.29 p. nustatyta, kad pareiškėjo ir (ar) partnerio įnašas į projektą gali būti ir nepiniginis įnašas, kaip numatyta Projektų taisyklių 3.19 ir 304.3 papunkčiuose. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 3.19  ir 304.3 p. neapima savanoriškos veiklos išlaidų, todėl pagal šį kvietimą savanoriška veikla nėra tinkama finansuoti ir kaip nepiniginis projekto vykdytojo ar partnerio įnašas. 

Taip, partneriu gali būti juridinis asmuo, registruotas užsienyje. Vadovaujantis aprašo 9.10 p. užsienyje registruoti juridiniai asmenys gali patirti išlaidas įrangai, įrenginiams ir kitam turtui, kurie būtini projektui įgyvendinti, įsigyti, ir kurios yra tinkamos finansuoti pagal aprašo 9.3 papunkčio lentelės išlaidų rūšį „Įranga, įrenginiai ir kt. turtas“ galimas finansuoti išlaidas „projekto vykdymo išlaidos prekėms (medžiagoms, mažaverčiam inventoriui, atsargoms ir panašiems produktams, priskirtiniems trumpalaikiam turtui, tiesiogiai susijusiomis su MTEP įgyvendinama veikla) įsigyti“. Jeigu užsienio partneris būtų mokslo ir studijų institucija, vadovaujantis aprašo 2.22.6 p. jo dalis projekte neturi viršyti 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Taip pat vadovaujantis  aprašo 2.4 p., jeigu projektų veiklos vykdomos ne Lietuvos Respublikoje (išskyrus Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką), veiklų išlaidų dalis neturi viršyti 15 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

Jeigu universiteto darbuotojų skaičius viršija 1000, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu traktuojama, kad universitetas yra didelė įmonė, kadangi darbuotojų skaičius viršija 250. Mokslo ir studijų institucijoms išimtys nenumatytos.

Pažymėtume, kad sąvokos „nepiniginis įnašas“ ir „nuosavas įnašas“ yra ne tapačios, nors nepiniginis įnašas yra viena iš nuosavo įnašo formų. Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 304 p. nuostatomis, darbo užmokestis projekto veiklas vykdantiems asmenims nepatenka tarp išlaidų, kurios būtų laikomos nepiniginiu įnašu. Tačiau nuosavas įnašas gali būti nepiniginis ir piniginis. 
Vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.3 p., projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio, komandiruočių ir atlygio projektą vykdantiems fiziniams asmenims pagal paslaugų (civilines), autorines ar kitas sutartis išlaidos yra tinkamos finansuoti iš Plano „Naujos kartos Lietuva“ ir projekto vykdytojo lėšų. 
Svarbu atkreipti dėmesį, kad išlaidos darbo užmokesčiui turi atitikti išlaidų tinkamumo reikalavimus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 301-302 punktuose. 

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 312. p., pagal kurį Iš Plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų netinkamos finansuoti išlaidos, kuriomis pakeičiamos periodinės nacionalinės biudžeto išlaidos (tokios kaip valstybės tarnautojų, mokytojų, gydytojų atlyginimai už kasdienį darbą, periodinės infrastruktūros priežiūros išlaidos ir pan.), išskyrus atvejus, kai tokios išlaidos numatytos Plane „Naujos kartos Lietuva“ arba suderintos su EK.   

MTEP išvystymas baigiant 9 TPL lygiu yra finansuojamas. Nefinansuojamas aukštesnis nei 9 TPL lygis.

Projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.11 p. reikalavimas, pagal kurį pareiškėjo pajamos iš jo paties sukurtų prekių ar paslaugų pardavimo Lietuvos Respublikoje per praėjusius metus turi sudaryti ne mažiau kaip 200 000 (du šimtus tūkstančių) Eur., nėra taikomas projektų partneriams.

Vadovaujantis aprašo 9.10 p. užsienyje registruoti juridiniai asmenys gali patirti tik išlaidas įrangai, įrenginiams ir kitam turtui, kurie būtini projektui įgyvendinti, įsigyti, ir kurios yra tinkamos finansuoti pagal aprašo 9.3 papunkčio lentelės išlaidų rūšį „Įranga, įrenginiai ir kt. turtas“ galimas finansuoti išlaidas „projekto vykdymo išlaidos prekėms (medžiagoms, mažaverčiam inventoriui, atsargoms ir panašiems produktams, priskirtiniems trumpalaikiam turtui, tiesiogiai susijusiomis su MTEP įgyvendinama veikla) įsigyti“.

Projekto trukmė nėra nustatyta, ją nusprendžia projekto vykdytojas pagal tai kada planuoja pradėti vykdyti projekto veiklas ir per kiek laiko planuoja jas baigti vykdyti. Projektų finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustato vėliausią galimą terminą iki kurio turi būti baigtos įgyvendinti visų kvietimo projektų veiklos ir pasiekti stebėsenos rodikliai – 2025-12-31. Veiklų įgyvendinimo terminą planuoti siūlome įvertinant jau minėtą vėliausią projektų veiklų pabaigos datą, kvietimo teikti projektų įgyvendinimo planus pabaigos datą ir projektų įgyvendinimo planų vertinimo laiką (kuris truks apie 70 d. d.) taip pat laiką finansavimo skyrimui ir projekto sutarties suderinimui bei pasirašymui (apie 1 mėn.). Projektų finansavimo sąlygų aprašas numato galimybę pradėti vykdyti projekto veiklas nuo projektų įgyvendinimo plano registravimo CPVA dienos, tačiau išlaidos nuo plano įregistravimo iki projekto sutarties pasirašymo bus patiriamos pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) rizika. Taigi siūlome įsivertinti ir šį aspektą ar planuojate pradėti įgyvendinti projekto veiklas nelaukdami vertinimo pabaigos ir projekto sutarties pasirašymo.

Projektų finansavimo sąlygų apraše numatytos dvejopo tipo projekto viešinimo išlaidos:
•    privalomos matomumo ir informavimo priemonės, numatytos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII skyriaus pirmajame skirsnyje, kurios apskaičiuojamos taikant projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytą Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo apie ES fondų investicijų veiklas priemonių fiksuotąją sumą, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM - 15,45 Eur;
•    be minėtų privalomų matomumo ir informavimo priemonių projekto biudžete turi būti numatyta iki 1 proc. visų projekto išlaidų skirti papildomam informavimui apie projektą ir bendradarbiavimo veikloms (bendri seminarai, mokymai su kitais programos projektų vykdytojais); tokių veiklų tikslas – informuoti visuomenę, valstybės įstaigas, mokslo ir verslo bendruomenę apie svarbiausius projekto rezultatus ir prireikus pasidalinti gerąja patirtimi, kokios yra rezultatų, sukurtų įgyvendinant projektą, pritaikymo galimybės, ir bendradarbiauti su kitais pagal Aprašą finansuojamų projektų vykdytojais; pareiškėjas ir partneris (-iai) savarankiškai pasirenka informavimo ir bendradarbiavimo formas, būdus ir temas. Šios išlaidos finansuojamos pagal faktinį jų patyrimą.
 

Privalomos matomumo ir informavimo priemonės, numatytos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII skyriaus pirmajame skirsnyje.

Jeigu projekte nebus fizinių investicijų, įrangos įsigijimo, viršijančio 500 000, 00 Eur, tai šių taisyklių 341.3 pap. netaikomas, taikomi 340, 341.1-341.2 ir 341.4 p. reikalavimai.

Atitinkamai projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyta įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM (15,45 Eur) susideda iš šių dėmenų:  a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse patalpinta informacija; b) pakabintas bent vienas ne mažesnio nei A3 formato spausdintas skelbimas (plakatas) arba elektroniniame ekrane paskelbtas lygiavertis pranešimas; c) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama.

Fiksuotosios sumos apskaičiavimo metodiką galima rasti čia.  

Interneto svetainėje https://2021.esinvesticijos.lt/igyvendinimas-1/viesinimas galima rasti visą su projektų viešinimu susijusią informaciją, taip pat šablonus. Šioje svetainėje patalpintame Komunikacijos vadove projekto vykdytojams (12 psl.) nurodyta kokius privalomus viešinimo veiksmus turi atlikti projekto vykdytojas, o kokius veiksmus viešinant turi atlikti partneriai.
 

Projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.29 p. nustatyta, kad pareiškėjo ir (ar) partnerio įnašas į projektą gali būti ir nepiniginis įnašas, kaip numatyta Projektų taisyklių 3.19 ir 304.3 papunkčiuose. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 304.3 p. nustato, kad nepiniginiu įnašu laikomas į projekto vykdytojo, partnerio ir (arba) JP projekto vykdytojo finansines ataskaitas įtrauktas nematerialusis turtas, kuris sukurtas ar įsigytas nepažeidžiant Taisyklių 308.7 papunktyje nustatytų reikalavimų. Nepiniginis įnašas yra tinkamas finansuoti, tačiau tik iš nuosavo įnašo. Kalbant apie nepiniginį įnašą svarbūs šie aspektai:
1.    Vadovaujantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.17 p. projektui, kurio veiklos pradėtos įgyvendinti iki PĮP registravimo CPVA dienos, finansavimas neskiriamas, vadinasi ir programinės įrangos įsigijimo išlaidos, patirtos iki PĮP registravimo CPVA dienos nėra tinkamos finansuoti. Be to, jeigu programinė įranga priskiriama ilgalaikiam nematerialiajam turtui ir jeigu ji įsigyjama po PĮP pateikimo, jos įsigijimo išlaidos taip pat nėra tinkamos finansuoti vadovaujantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.3 p.
2.    Programinės  įrangos nusidėvėjimo išlaidos nepatenka į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 304.3 p. ir nelaikytinos nepiniginiu įnašu. Tačiau nuosavas įnašas gali būti piniginis ir nepiniginis. Kadangi ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos yra bendrai tinkamos finansuoti išlaidos pagal Projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.3 p., jos gali būti finansuojamos iš nuosavo įnašo (tik bus prilyginamos piniginiam įnašui). Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos turi atitikti finansavimo ir jų apskaičiavimo reikalavimus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 298 p. CPVA turi būti pateikti nusidėvėjimo sąnaudas pagrindžiantys dokumentai. Šios išlaidos tinkamos finansuoti laikotarpiu nuo projekto įgyvendinimo plano pateikimo dienos (pagal projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.17 p.) iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, bet ne vėliau nei 2025-12-31 (pagal projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.16 p.).
3.    Kadangi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 304.3 p. nurodytas projekto vykdytojo, partnerio ir (arba) JP projekto vykdytojo finansines ataskaitas įtrauktas nematerialusis turtas dėl aukščiau nurodytų punktų negali apimti programinės įrangos kaip ilgalaikio nematerialaus turto įsigijimo išlaidų ir jos nusidėvėjimo išlaidų, iš esmės pagal šį papunktį galimas nepiniginis įnašas tokiu nematerialiuoju turtu, kuris turi periodines išlaidas, projekto vykdymo laikotarpiu. Tokio nematerialaus turto pvz. galėtų būti licencijų metinės išlaidos, projekto veiklų vykdymo laikotarpiu, apskaičiuotos proporcingai pagal jų naudojimą projekto poreikiams taikant Pro rata principą.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į projekto vykdytojo nuosavą įnašą (bendrai – tiek piniginį, tiek nepiniginį) ir į tinkamas finansuoti išlaidas nebus skaičiuojamos programinės įrangos kaip ilgalaikio nematerialaus turto įsigijimo išlaidos (jos neatitinka projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.17 p. ir 9.3 p. nuostatų). Gali būti skaičiuojamos tik programinės įrangos kaip ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidos (vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.3 p., tik jos nebus laikomos nepiniginiu įnašu), tačiau atkreipiame dėmesį, kad vertinsime programinės įrangos įsigijimo laiką, nudėvėjimą iki projekto veiklų pradžios ir atitinkamai nudėvėjimo išlaidas projekto veiklų vykdymo laikotarpiu projekto poreikiams taikant Pro rata principą. Jeigu po PĮP pateikimo būtų įsigyjama programinė įranga, kuri priskiriama trumpalaikiam nematerialiam turtui, tokios išlaidos būtų tinkamos finansuoti tiek iš Plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų, tiek iš nuosavo įnašo.
 

Pagal prioritetinį projektų atrankos kriterijų  „Nuosavų lėšų dalis“ balai bus skaičiuojami tik nuo tinkamų finansuoti išlaidų.

Vertinant projektą pagal prioritetinio projektų atrankos kriterijaus „Pareiškėjo arba partnerio (-ių) patirtis“ aspektą „15 balų suteikiama, jei pareiškėjas arba partneris (-iai) dalyvavo (dalyvauja) įgyvendinant bent vieną finansavimą gavusį tarptautinį verslo ir mokslo bendradarbiavimui skirtą MTEP projektą“ bus vertinama: 1) ar įgyvendintas projektas buvo skirtas MTEP veikloms ir 2) ar projektas buvo įgyvendintas su tarptautiniais verslo ar mokslo partneriais (tarptautiškumas bus vertinamas šiuo aspektu). Patirtis šio kriterijaus aspektu vertinama naudojant projekto sąvoką ir finansavimo iš išorės šaltinių sampratą, į kurią nepatektų įmonių grupės viduje suakumuliuotas finansavimas. Taip pat pažymime, kad kriterijaus vertinimui pareiškėjas turi pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, kuriais remiantis bus galima minėtus aspektus įvertinti (pvz., projekto sutarties, partnerystės sutarties, finansavimo skyrimo dokumento kopijos ir kt. dokumentus, įrodančius, kad toks projektas buvo ar yra vykdomas).

Prioritetiniame projektų atrankos kriterijuje „Pareiškėjo arba partnerio (-ių) patirtis“ nurodyta, kad 15 balų suteikiama, jei pareiškėjas arba partneris (-iai) dalyvavo (dalyvauja) įgyvendinant bent vieną finansavimą gavusį tarptautinį verslo ir mokslo bendradarbiavimui skirtą MTEP projektą. 15 balų bus suteikiame tik kartą jeigu prašomos patirties turės arba pareiškėjas, arba partneris. Jeigu prašomos patirties turėtų abu – balai nesumuojami ir skiriami tik už vieną iš jų.