Lietuvoje daug iššūkių kelianti sritis yra beveik nedidėjantis mokymosi visą gyvenimą (toliau – MVG) rodiklis (2020 m. sudarė 5,9 %, o ES vidurkis – 10,9 %), kurį įtakoja nepakankamas suaugusiųjų įsitraukimas į MVG veiklas ir teisingų visuomenės nuostatų MVG srityje nebuvimas. Lietuva yra viena iš 20 % ES valstybių su didžiausiais įgūdžių darbo rinkoje neatitikimais, kas atskleidžia profesinio orientavimo sistemos trūkumus, nepakankamą mokymo paslaugų pritaikymą ateities poreikiams. Demografinė kaita lemia mažėjančius žmogiškuosius išteklius ir tokiu būdu didina poreikį keisti ar lavinti darbingo amžiaus žmonių suaugusiųjų kompetencijas. Karjeros keitimas tampa vis dažnesnis reiškinys visame pasaulyje, o ši tendencija yra susijusi su kintančiomis darbo rinkos sąlygomis, technologiniais pokyčiais ir individualiais gyvenimo tikslais. Poreikį turėti profesinio orientavimo paslaugas dirbantiems suaugusiems lemia keletas priežasčių: • Daugelis žmonių patiria bent vieną karjeros permainą gyvenimo metu. Tai gali būti susiję su naujų įgūdžių įgijimu, naujo verslo įkūrimu, įsidarbinimu kitame sektoriuje arba net visišku profesijos keitimu; • Vis labiau populiarėja suaugusiųjų mokymosi programos, skirtos įgyti naujų įgūdžių arba pasikeisti profesine kryptimi. Šių programų tikslas yra padėti žmonėms prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios darbo rinkos; • Lietuvoje vyrauja startuolių kultūra (technologijų inovacijos, investicijos į startuolius, startuolių inkubatoriai ir pan.) skatina žmones kurti savo įmones arba dalyvauti jų veikloje; • Globalizacija ir technologijų plėtra leidžia žmonėms lengviau keistis gyvenimo vietą ir ieškoti darbo kituose miestuose, ar net šalyje. • Imigracija. Vadovaujantis statistikos duomenimis (https://www.renkuosilietuva.lt/lt/imigracijos-emigracijos-statistika) vis didėja grįžtančių Lietuvos gyventojų (per 2022 m. sugrįžo 14 352 piliečių), taip pat atvyksta panašus skaičius užsienio gyventojų (2022 m. 12697 asm.). • Populiarėja lanksčios darbo formos, kaip nuotolinis darbas, projektinis darbas, laikinosios sutartys ir pan. Kas sąlygoja nuolatinį poreikį prisitaikyti prie naujų organizacijų, darbo sąlygų ir kt. • Kartų pokyčiai. Jaunėjanti darbo rinka dažnai siekia ne tik finansinio atlygio, bet ir asmeninio tobulėjimo bei karjeros įvairovės kas sąlygoja dažnesnį karjeros keitimą. Taigi profesinis orientavimas suaugusiems yra svarbus dėl kelių priežasčių. Pirma, gali padėti nustatyti arba pakoreguoti karjeros tikslus, atsižvelgiant į asmeninius gebėjimus, pomėgius ir vertybes. Antra, tai gali padėti pasirinkti tinkamas mokymo arba tobulinimosi programas, kad būtų įgytos naujos kompetencijos arba gilinamos esamos. Taip pat, profesinis orientavimas suaugusiems gali suteikti įžvalgų apie darbo rinką, kvalifikacijų poreikius ir suteikti pagalbą karjeros plėtrai. Ir tai yra nuolatinis procesas, nes žmonės vis dažniau keičia darbus, profesinę kryptį ir siekia naujų įgūdžių. Lietuvoje dirbantiems žmonėms profesinio orientavimo paslaugos nėra išplėtotos. Užimtumo tarnyba teikia paslaugas bedarbiams, regioniniai karjeros centrai (toliau – RKC) daugiausia dėmesio skiria jaunimui (2022 m. RKC suteikė paslaugas 42 082 klientams, iš kurių tik 974 suaugę). Remiantis statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2022 m. dirbo 1 mln. 420,8 tūkst. gyventojų, iš kurių beveik 94 % sudarė vyresni nei 24 metai asmenys. Todėl poreikis karjeros orientavimo paslaugų yra didelis. Atsižvelgiant į dirbančiųjų skaičių, augantį poreikį prisitaikyti prie rinkos pokyčių labai svarbu turėti Lietuvoje veikiančią tikslingai orientuotą į dirbančius suaugusiuosius karjeros orientavimo sistemą, kuri padėtų subalansuoti darbo rinkos pasiūlą ir paklausą. Covid-19 pandemija sąlygojo poreikį turėti vis daugiau nuotolinių paslaugų. Tokiu būdu teikiamos paslaugos yra prieinamos (klientai gali gauti paslaugą iš bet kurios vietos), taupo laiką (nereikia keliauti, ieškoti parkavimo vietos ir pan.), taupo išteklius (klientas patiria mažiau išlaidų dėl kelionės į fizinį biurą, sunaudojama mažiau kuro, mažiau teršiama aplinka ir pan.). Siekiant pritaikyti paslaugas prie klientų poreikių, tikintis pritraukti daugiau interesantų projekto metu bus orientuojamasi į nuotoliniu būdu teikiamas paslaugas. Šio projekto tikslas sukurti profesinio orientavimo suaugusiems nuotoliniu būdu modelį ir integravus į individualių mokymosi paslaugų (toliau – IMP) sistemą suteikti karjeros orientavimo paslaugas suaugusiems nuotoliniu būdu.